Tradicinio karate do klubo LŪŠIS tinklaraštis
Mes ir vėl rašome Jums! Sveiki!!!
Kaip ir kiekvieną dieną, oras ir šiandien nusimato puikus. Dangus skaidrus, saulutė švelniai glosto mūsų kūnus, žadina mus paskutinei stovyklos dienai, kurios metu mūsų laukia daug įdomybių, bei prasmingos veiklos.
Po rytinės meditacijos ir skanių pusryčių visi susirinkome į paskutinę treniruotę šioje stovykloje. Apibendrinę visą medžiagą, kurią analizavome stovyklos metu, pasikartojome egzaminų programas ir šauniai padirbėję veik dvi su puse valandos panirome į ežero teikiamą palaimą.
Po pietų mūsų laukė atestacija. Karate egzaminus laikė tiek maži, tiek dideli, tiek bežengiantys pirmuosius žingsnius karate kelyje, tiek stovintys ant paskutinių mokinio laiptelių. Atestuotis stovykloje – nelengva užduotis. Susikaupęs nuovargis, saulutė, gamtos sąlygos daro įtaką atliekamų technikų kokybei, tačiau testas yra testas, jeigu pasiryžai jį laikyti, nesvarbu kur tai bebūtų ir kaip besijaustum. Šis testas kaip ir visi kiti – neišimtinis. Vieniems jis sėkmingas, kitiems gi - jis mažiau sėkmingas rezultatų prasme, tačiau labai naudingas. Juk kiekvienas iš mūsų iš savo nesėkmių išmokstame gerokai daugiau nei iš sėkmių, taip mus visuomet moko mūsų mokytojas, Giedrius Dranevičius. Kam nepavyko pasiekti išsvajoto laipsnio, pavyko sužinoti esmines klaideles, pamatinius trūkumus, kuriuos reikės pakoreguoti karate kelyje.
Po karate atestacijos turėjome rojų žemėje. Į svečius pas mus atvyko gongų muzikos meistrai – Renata ir Romas. Papasakoję gongų atsiradimo istoriją, keletą legendų, jie valandą laiko grojo gongais ir ramino mūsų proto virpesius. Po šio seanso, pusė stovyklos dalyvių liko saldžiai miegoti pievelėje, o kita dalis smalsiai apžiūrinėjo gongą ir dubenėlius, uždavinėjo klausimus gongų muzikos atlikėjams ir nuolatos nevalingai šypsojosi. Maža to, kuomet po gongų muzikos atvėrėme akis, danguje tiesiai virš mūsų gražiai švietė vaivorykštė, nors nei vienas lietaus lašelis net nesiruošė iškristi. "Ar gi tai ne stebuklas?" - klausinėjome vieni kitų:)
Po šio ramybės seanso, pavakarieniavome ir susirinkome į siurprizą, kurį mums paruošė stovyklos vadovai. Programoje buvo parašyta, jog mūsų laukia „Pasaka – Koncertas“. Nelabai galėjome įsivaizduoti kas gi tai galėtų būti, tad su dideliu smalsumu susirinkome į koncertinę salę. Susirinko pilnutėlė salė žiūrovų ir lydimi aplodismentų į sceną pradėjo rinktis muzikantai – aktoriai: kontraboso virtuozas Danielius Rubinas, smuiko meistrė Agnė Rubinė, pianistė Birutė, bei pasakos autorė ir skaitovė Mikėnaitė. Ši pasaka apie senus, nuolatos besiginčijančius tarpusavyje ir palėpėje sudėtus muzikinius instrumentus sužavėjo tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Kiekvienas joje rado dalelę gyvenimiškos išminties, išgirdo virtuoziškai valdomus ir nuostabiai skambančius klasikinius instrumentus.
Staiga pasakos viduryje į ją įsiliejo dar vienas pasakos herojus, tai nuostabaus grožio ir tyrumo mergaitė, kuri sugebėjo sutaikyti besipešančius instrumentus ir sukurti darnaus skambesio ansamblį. Mergaitės vaidmenį atliko ir nuostabiu dainavimu visus džiugino Onutė Kolobovaitė.
Po pasakos žiūrovai atlikėjams aplodismentų tikrai nepagailėjo. Pasaulinio lygio muzikos žvaigždės papirko visus savo nuoširdumu, profesionalumu ir šiltumu.
Po šio koncerto įvyko stovyklos aptarimas, rezultatų apibendrinimas ir paskelbimas bei prizų išsidalinimas.
Na ką, prieš akis mums dar ugninis kilimas, ugnies šou ir šokiai su naktipiečiais. Ėjimas per žarijas nuo seno buvo iššūkis pačiam sau. Kiekvienas, kuris priėmė sprendimą įveikti žarijų taką, po šio sprendimo tapo jau kitu žmogumi. Kiekvienas suvokė, jog neįmanoma gali tapti įmanoma ir tai priklauso tik nuo mūsų pačių! Smagios emocijos, nugalėtos baimės harmoningai susiliejo su ugnies šou, kurį mums demonstravo Dovilė Aladaitytė. Visi užgniaužę kvapą stebėjo kaip Dovilė lengvai žongliravo ugniniais fakelais, kurie įspūdingais šviesos bei garso efektais trikdė nakties ramybę.
Po šio šou visi susirinkome į vakarėlį ežero pakrantėje. Skaniai ir gundančiai kvepėjo grilyje kepamos dešrelės, visur skambėjo juokas, kūnai nevalingai judėjo pagal skambančios muzikos ritmą. Stovykla nenumaldomai artėjo link pabaigos. Bemiegė naktis, paskutiniai pokalbiai su bičiuliais prie ežero stebint žvaigždėtą dangų, dovanojusį įspūdingų meteoritų lietų, tetruko tik akimirką.
Miegelio trūko, tačiau kitas rytas buvo kiek kitoks nei visi rytai buvę stovykloje prieš tai. Vėlyvi, ramūs pusryčiai, supakuoti lagaminai, atsisveikinimo metu nubrauktos ašaros simbolizavo mūsų stovyklos pabaigą.
Visa kas turi pradžią ir visa kas turi pabaigą. Liūdėti neverta, greitai susimatysime treniruotėse ir šaltais, tamsiais žiemos vakarais gyvensime šiltomis emocijomis iš vasaros tradicinio karate stovyklos „Gasshuku 2011“.
Iki susitikimų treniruotėse, o kas nebuvo stovykloje nenukabinkite nosies, juk tradicija tęsiasi!!!
Sveiki, bičiuliai,
išaušo mūsų trečioji diena stovykloje. Žinote, jaučiasi, oi kaip jaučiasi nuovargis ir sveikas raumenukų skausmas visame kūne. Vis dėl to veik trys su puse valandos treniruočių per dieną (kai kurie iš mūsų sportuoja tik dvi valandas per savaitę:) ) plius kitos aktyvios veiklos - tikras išbandymas mūsų kūnui ir kai kurioms charakterio savybėms. Šiandien stovyklos vadovai paliko tik vieną treniruotę iki pietų, o po pietų mūsų laukė tiek jėgos rungtys, tiek intelekto ir sumanumo patikrinimo testas – protų mūšis!
Po intensyvios treniruotės ir sąžiningai užtarnautų maudynių ežere mūsų laukė skanūs pietūs, o po jų trumputė siesta (tylos ir ramybės laikas). Po siestos visi susirinkome į pagrindinę aikštelę, kurioje stovyklos vadovai mus išskirstė į dvi grupes, po keturias komandas. Viena grupė nuėjo varžytis protmušyje, o kita rodė savo gebėjimus rungtyje, kurioje vyrauja ne tik jėga, bet ir komandinis „susigrojimas“ - traukėme tikrą jūrinę virvę. Emocijų šiose rungtyse netrūko, visi, tiek dideli, tiek maži atidavė visas jėgas traukdami virvę bei traukdami iš pasąmonės kertelių informaciją, reikalingą kovojant protmušyje. Iki vakarienės išsiaiškinome finalistus, t.y. komandas, kurios susirems dėl protingiausiųjų ir stipriausiųjų titulų ir kad nurimtų aistros ir emocijos visi sėdome į keltą „Švyturys“, kuriuo sodybos šeimininkai mums padarė ekskursiją po Bebrusų ežerą. Plaukdami keltu sužinojome kokiems garsiems Lietuvos krepšininkams priklauso sodybos ežero pakrantėje, kur sodybos šeimininkai stato tinklus ir gaudo lašišinės kilmės žuvis „saliavas“, kurios gyvena net 60 metrų gilyje. Tų žuvų skonį mes jau žinome, jų prisivalgėme iki soties dar vakar, po sėkmingos šeimininkų žvejybos. Susipažinome su gražiai sutvarkytomis salomis ir grįžome vakarieniauti atgal į stovyklavietę.
Po vakarienės laukė „Robinzoniados 2011“ rungtys. Čia ir vėl stovyklos vadovams išmonės netrūko. Robinzonai varžėsi lengvosios atletikos improvizuotame „manieže“. Komandos turėjo išstatyti po tris sportininkus, kurie metė ietis, stūmė rutulius ir stengėsi kiek įmanoma toliau nuskraidinti diską. Juoko ir emocijų čia netrūko, mat ietis atstojo mediniai iešmeliai, ant kurių suveriami kepsneliai, rutuliai buvo balionai, su nedideliu kiekiu vandens, kuris sukurdavo išcentrinę jėgą ir rutuliai iškrisdavo iš apibrėžto sektoriaus, o diską „pavadavo“ vienkartinio naudojimo lėkštės, kurias tik keletui robinzonų pavyko numesti šiek tiek tolėliau nei sau po kojomis:) Buvo linksma, o rezultatai ne visuomet tokie, kokių tikėjomės.
Po lengvosios atletikos rungčių grįžome prie virvės traukimo superfinalo, kuriame savo jėgas demonstravo „Chakerių“ ir „Bananų“ komandos. Stipresni šioje rungtyje pasirodė „Chakeriai“, na ką gi, pasižiūrėsime kas gi laimės intelektualųjį mūšį?
Protmušio finale dalyvavo komanda „O!“ ir komanda „Oss“. Daugiau teisingų ir tikslesnių atsakymų pateikė komanda „O!“ ir aplenkė kitas likusias 7 komandas šioje rungtyje!
Pasibaigus rungtims, vyresnieji mūsų draugai šildėsi pirtyje, o mums jau buvo metas poilsiui, nes ryt laukia ypatingai aktyvi, siurprizų kupina diena.
Saldžių sapnų ir Jums, o mūsų sapnai tikriausiai bus aktyvūs, kaip ir laikas, leidžiamas stovykloje:)
Sveiki, bičiuliai,
na mes jau sulaukėme antrosios dienos ryto! Nuotaika puiki, nors naktis buvo labai trumpa. Kol užmigome besidalindami įspūdžiais, sukauptais per pirmąją stovyklos dieną, praėjo nemažai laiko, o ir energijos dar turime per akis:)
Vyresni mūsų bičiuliai rytą pradeda meditacija, kurios metu atranda laiko paprašyti gražios ir saulėtos dienos mums visiems ir padėkoja už praėjusią dieną. Tikėkite arba ne, tačiau oras šiandien buvo nuostabus. Saulutė šildė, lengvas vėjelis glostė, smagu buvo ir sportuoti, ir maudytis.
Po labai skanių pusryčių pagainiojome kamuolį, pabendravome vieni su kitais ir susirinkome į treniruotę. Dvi valandas ežero pakrantėje baltais kimono apsirengę tobulinome savo įgūdžius, gilinome supratimą tradicinio karate mene. Žinote, nelengva tiek sportuoti, juk daugelis iš mūsų sportuoja tik tas pačias dvi valandas per savaitę, o čia dar mūsų laukia vakarinė treniruotė! Tačiau laikas prabėgo greitai ir nors kūnai pavargo, su puikia nuotaika visi susirinkome prie ežero.
Jūratė, bene mėgiamiausias mūsų žmogus, šioje stovykloje. Ji suteikia mums pirmąją pagalbą, jei mums to prireiktų, įjungia vandens čiuožyklą ir rūpinasi mūsų saugumu, maudantis ežere. Kas gali būti saldžiau vasarą už maudynes ežere? Na nebent ledų porcija, kurią galime suvalgyti po sočių, sodybos šeimininkų su meile pagamintų pietų:)
Po pietų turėjome valandos laiko siestą. Tai laikas skirtas ramiam pabuvimui, poilsiui. Po siestos mūsų laukė komandinės rungtys. Estafetinėse rungtyse emocijų netrūko, o kuriems ne taip gerai pasisekė, teko išsimaudyti iki ausų. Sušlapę, sustiprinę komandinius įgūdžius, tačiau labai laimingi grįžome ruoštis vakarinei karate treniruotei.
Po treniruotės mūsų laukė siurprizas. Į stovyklą atvyko vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų, Benediktas Vanagas. Net dvi valandas turėjome progos pasiklausyti Benedikto pasakojimų apie jo gyvenimo kelią. Stovyklos vadovai visuomet nori mus supažindinti su žmonėmis, kurie tiki savo svajonėmis ir gyvena jomis. Vienas iš tokių ir buvo mūsų svečias. Benediktas papasakojo savo gyvenimo istoriją, lenktynių subtilybes, viską iliustruodamas fotografijomis. Smagu sužinoti lenktynininkų gyvenimo užkulisius, profesinius niuansus, emocijas, kurias paliko vieni ar kiti varžybų etapai. Benedikto nuoširdumas ir atvirumas papirko visus. Turėjome progos rankose palaikyti tikrąjį lenktynininkų inventorių: šalmą, pirštines, kombinezoną, batus, pasėdėti sportinio bolido sėdynėje, susipažinti su lenktyninių automobilių saugumo sistemomis. Po šios pažinties nuoširdžiai padėkoję Benediktui išlydėjome jį namo, o patys išsiskirstėme po namelius. Atėjo metas poilsiui. Saldžių sapnų visiems,
jūsų bičiuliai iš stovyklos:)
Sveiki mūsų mieli bičiuliai - tėveliai, broliukai ir sesutės, seneliai, treniruočių bendražygiai, draugai ir šiaip visi, kas skaitys mūsų taip ilgai lauktos stovyklos dienoraštį. Pagaliau atėjo taip labai laukta pirmoji stovyklos diena. Džiaugsmas sumišęs su liūdesiu, drąsa su nerimu laukiant bičiulių, naujų pažinčių, potyrių, siurprizų ir bendravimo didelėje šeimoje.
Susirinkome šiandien apie 12 val., įsikūrėme jaukiuose nameliuose ant Bebrusų ežero kranto. Laukdami stovyklos pradžios mėtėme krepšinio kamuolį, žaidėme futbolą, pasakojome vieni kitiems per liepos mėnesį patirtus įspūdžius, o 14 val. mūsų laukė pirmieji pietūs, kuriuos sodybos šeimininkai visuomet gamina su didele meile ir rūpesčiu.
Pavalgę pietus visi susirinkome ant pievos, ežero pakrantėje. Stovyklos vadovai – Jūratė, Giedrius, Rolandas supažindino mus visus su saugumo ir tvarkos taisyklėmis stovyklos teritorijoje, aptarėme bendrą tvarką, kurios pasižadėjome visi draugiškai laikytis. Juk tik patys galime sukurti draugišką, nuoširdžią bei šiltą atmosferą, kurioje ir gyvensime visas stovyklos dienas.
Susirinkimo metu burtų keliu visi pasiskirstėme į komandas, pagal ištrauktas spalvotas skareles su mūsų stovyklos simbolika. Komandos išsirinko savo lyderius, kapitonus ir išėjo ruoštis pirmajai užduočiai – turėjome sugalvoti komandos pavadinimą, šūkį ir prisistatymą. Užduotis neprasta, čia reikia ir kūrybiškumo, ir drąsos, ir komandinio „susigrojimo“. Ką gi, geras šansas visiems susipažinti dar glaudžiau:)
Po prisistatymo mūsų laukė pirmoji tradicinio karate treniruotė, kurią vedė 4 Dan'o meistras Giedrius Dranevičius. Pirmosios treniruotės tikslas – paruošti kūną stovyklos krūviams, atgaivinti įgūdžius, kuriuos kai kurie iš mūsų „užmigdė“ vasaros atostogų metu. Treniruotė praėjo sklandžiai, tačiau patirtis mums sako, jog rytoj kūnas jaus visomis savo ląstelėmis, kad mėnesiuką buvo atostogauta :).
Po treniruotės vakarieniavome ir prikišę pilvus skaniu, naminiu šeimininkų maistu rinkomės į komandų prisistatymą.
Po prisistatymo, valandą laiko praleidome klausydami paskaitos „Harmonija su savimi ir su pasauliu“, kurią skaitė Giedrius Dranevičius. Geriausias laikas apmąstyti gautas žinias, „sugromuliuoti“ jas – naktis. Tad po paskaitėlės visi išsiskirstėme po namelius poilsiui. Nors pirmą dieną energija liejasi per kraštus ir miegelio tikrai nesinori, tačiau reikia nepamiršti, jog stovykla dar tik prasideda, o jėgų mums tikrai prireiks:)
Labos nakties sakome visiems ir laukite mūsų laiškų. Mums labai smagu jausti, kad jūs kartu su mumis savo šviesiomis mintimis,
Jūsų Stovyklautojai:)
Praėjęs pirmasis vasaros savaitgalis tradicinio karate klubo „Lūšis“ sportininkams buvo netradicinis, aktyvus ir turiningas. Šeštadienį 11.00 val. tradicinio karate entuziastai susibūrė treniruotei Vingio parke Vilniuje, o sekmadienį dviračių turizmo entuziastai šturmavo Kernavės piliakalnius ir naršė Kernavės apylinkes mindami dviratukų pedalus. Savaitgalio programoje dalyvavo visi, kas tik norėjo – vaikai, tėvai, dviratininkai ir pėstieji.
Sekmadienio rytą klubo „Lūšis“ dviračių mėgėjai susirinko pirmosios Lietuvos sostinės, Kernavės, centrinėje stovėjimo aikštelėje. Ankstyvą sekmadienio rytą Kernavėje dar nešurmuliavo turistai, kur ne kur matėsi vienas kitas vietinis miestelio gyventojas. Išklausę žygio instrukcijas visi pajudėjo link Kernavės pasididžiavimo - istorinių piliakalnių. Apvažiavę juos iš visų pusių, pakopinėję, dviratininkai turėjo įveikti labai stačią įkalnę, kurios viršūnėje - senų medžių paunksnėje jų laukė šaltas vanduo ir ledai tiesiai iš šaltkrepšio. Kol būrys entuziastų mėgavosi šaltais ledais, Jūratė visiems žygio dalyviams trumpai papasakojo Kernavės piliakalnių istoriją, apie randamus senųjų civilizacijų pėdsakus kasinėjimų metu, legendas, susijusias su šia unikalia Lietuvos kertele.
Toliau žygeiviai patraukė link Kernavės miškų, kur jų laukė nuostabus miško takelis, retsykiais kertamas mažyčio upeliuko ar sunkiai įveikiamų šlaitų. Prasivažiavę nuostabaus grožio ir unikalių kvapų sklidinu mišku, dviratininkai atsidūrė žalioje oazėje – laukymėje ant Neries upės kranto. Čia keliauninkus pasitiko gamtos sąlygomis paruoštas maistas, kurį gamino ir patiekė įmonė „Sostinės pobūviai“, o maistą gamino pats šefas, Eduardas Radzvilovas. Nuostabi gaiva, naminės dešrelės, apkeptos kaimiškos bulvytės puikiai derėjo su pasakiško grožio gamta, saulėtu oru, gaiviu vėjeliu ir išnaudota kelionės metu energija.
Pasistiprinę sportininkai įsitraukė į žaidimų sūkurį. Kas gi, jei ne kvadratas dar labiau gali užkaitinti kraują ir emocijas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Gerą valandėlę pasiautę su kamuoliu visi pakilo paskutiniam etapui. Reikėjo įveikti labai stačią įkalnę ir ramiai pasiekti išeities tašką. Į finišą sugrįžo visi, šiek tiek pavargę, tačiau laimingi. Pabendravę, susikrovę dviratukus dviračių žygio dalyviai atsisveikino su mintimi būtinai kažką panašaus susiorganizuoti dar kartą.
Dėkojame visiems už entuziazmą, puikią nuotaiką ir gražiai praleistą Tėčio dieną. Sveikiname visus tėčius ir linkime jiems daug, daug sveikatos ir neblėstančios energijos savo pavyzdžiu rodant kelią atžaloms:)
