Mes ir vėl rašome Jums! Sveiki!!!
Kaip ir kiekvieną dieną, oras ir šiandien nusimato puikus. Dangus skaidrus, saulutė švelniai glosto mūsų kūnus, žadina mus paskutinei stovyklos dienai, kurios metu mūsų laukia daug įdomybių, bei prasmingos veiklos.
Po rytinės meditacijos ir skanių pusryčių visi susirinkome į paskutinę treniruotę šioje stovykloje. Apibendrinę visą medžiagą, kurią analizavome stovyklos metu, pasikartojome egzaminų programas ir šauniai padirbėję veik dvi su puse valandos panirome į ežero teikiamą palaimą.
Po pietų mūsų laukė atestacija. Karate egzaminus laikė tiek maži, tiek dideli, tiek bežengiantys pirmuosius žingsnius karate kelyje, tiek stovintys ant paskutinių mokinio laiptelių. Atestuotis stovykloje – nelengva užduotis. Susikaupęs nuovargis, saulutė, gamtos sąlygos daro įtaką atliekamų technikų kokybei, tačiau testas yra testas, jeigu pasiryžai jį laikyti, nesvarbu kur tai bebūtų ir kaip besijaustum. Šis testas kaip ir visi kiti – neišimtinis. Vieniems jis sėkmingas, kitiems gi - jis mažiau sėkmingas rezultatų prasme, tačiau labai naudingas. Juk kiekvienas iš mūsų iš savo nesėkmių išmokstame gerokai daugiau nei iš sėkmių, taip mus visuomet moko mūsų mokytojas, Giedrius Dranevičius. Kam nepavyko pasiekti išsvajoto laipsnio, pavyko sužinoti esmines klaideles, pamatinius trūkumus, kuriuos reikės pakoreguoti karate kelyje.
Po karate atestacijos turėjome rojų žemėje. Į svečius pas mus atvyko gongų muzikos meistrai – Renata ir Romas. Papasakoję gongų atsiradimo istoriją, keletą legendų, jie valandą laiko grojo gongais ir ramino mūsų proto virpesius. Po šio seanso, pusė stovyklos dalyvių liko saldžiai miegoti pievelėje, o kita dalis smalsiai apžiūrinėjo gongą ir dubenėlius, uždavinėjo klausimus gongų muzikos atlikėjams ir nuolatos nevalingai šypsojosi. Maža to, kuomet po gongų muzikos atvėrėme akis, danguje tiesiai virš mūsų gražiai švietė vaivorykštė, nors nei vienas lietaus lašelis net nesiruošė iškristi. "Ar gi tai ne stebuklas?" - klausinėjome vieni kitų:)
Po šio ramybės seanso, pavakarieniavome ir susirinkome į siurprizą, kurį mums paruošė stovyklos vadovai. Programoje buvo parašyta, jog mūsų laukia „Pasaka – Koncertas“. Nelabai galėjome įsivaizduoti kas gi tai galėtų būti, tad su dideliu smalsumu susirinkome į koncertinę salę. Susirinko pilnutėlė salė žiūrovų ir lydimi aplodismentų į sceną pradėjo rinktis muzikantai – aktoriai: kontraboso virtuozas Danielius Rubinas, smuiko meistrė Agnė Rubinė, pianistė Birutė, bei pasakos autorė ir skaitovė Mikėnaitė. Ši pasaka apie senus, nuolatos besiginčijančius tarpusavyje ir palėpėje sudėtus muzikinius instrumentus sužavėjo tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Kiekvienas joje rado dalelę gyvenimiškos išminties, išgirdo virtuoziškai valdomus ir nuostabiai skambančius klasikinius instrumentus.
Staiga pasakos viduryje į ją įsiliejo dar vienas pasakos herojus, tai nuostabaus grožio ir tyrumo mergaitė, kuri sugebėjo sutaikyti besipešančius instrumentus ir sukurti darnaus skambesio ansamblį. Mergaitės vaidmenį atliko ir nuostabiu dainavimu visus džiugino Onutė Kolobovaitė.
Po pasakos žiūrovai atlikėjams aplodismentų tikrai nepagailėjo. Pasaulinio lygio muzikos žvaigždės papirko visus savo nuoširdumu, profesionalumu ir šiltumu.
Po šio koncerto įvyko stovyklos aptarimas, rezultatų apibendrinimas ir paskelbimas bei prizų išsidalinimas.
Na ką, prieš akis mums dar ugninis kilimas, ugnies šou ir šokiai su naktipiečiais. Ėjimas per žarijas nuo seno buvo iššūkis pačiam sau. Kiekvienas, kuris priėmė sprendimą įveikti žarijų taką, po šio sprendimo tapo jau kitu žmogumi. Kiekvienas suvokė, jog neįmanoma gali tapti įmanoma ir tai priklauso tik nuo mūsų pačių! Smagios emocijos, nugalėtos baimės harmoningai susiliejo su ugnies šou, kurį mums demonstravo Dovilė Aladaitytė. Visi užgniaužę kvapą stebėjo kaip Dovilė lengvai žongliravo ugniniais fakelais, kurie įspūdingais šviesos bei garso efektais trikdė nakties ramybę.
Po šio šou visi susirinkome į vakarėlį ežero pakrantėje. Skaniai ir gundančiai kvepėjo grilyje kepamos dešrelės, visur skambėjo juokas, kūnai nevalingai judėjo pagal skambančios muzikos ritmą. Stovykla nenumaldomai artėjo link pabaigos. Bemiegė naktis, paskutiniai pokalbiai su bičiuliais prie ežero stebint žvaigždėtą dangų, dovanojusį įspūdingų meteoritų lietų, tetruko tik akimirką.
Miegelio trūko, tačiau kitas rytas buvo kiek kitoks nei visi rytai buvę stovykloje prieš tai. Vėlyvi, ramūs pusryčiai, supakuoti lagaminai, atsisveikinimo metu nubrauktos ašaros simbolizavo mūsų stovyklos pabaigą.
Visa kas turi pradžią ir visa kas turi pabaigą. Liūdėti neverta, greitai susimatysime treniruotėse ir šaltais, tamsiais žiemos vakarais gyvensime šiltomis emocijomis iš vasaros tradicinio karate stovyklos „Gasshuku 2011“.
Iki susitikimų treniruotėse, o kas nebuvo stovykloje nenukabinkite nosies, juk tradicija tęsiasi!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą