Mielieji,
laikas nestovi vietoje ir lekia labai greitai. Atrodo, visai neseniai pradėjome vasarą, kartu leidome nepakartojamas dienas stovykloje ir jau priartėjome prie naujo "SeiDo" sezono pradžios. Šiam "SeiDo" sezonui esame paruošę įvairių staigmenų, naujų veiklų ir, aišku, toliau tęsime kasdienį karate, jogos ir taiči pratybų ciklą. Į kasdienę veiklą karate salėse šiais metais įsitraukia jums jau puikiai iš pratybų pažįstami veidai: Dovilė Aladaitytė ir Modestas Tursa. Toliau pratybas tęs ir karate mokytojai Audrius Surgėlas ir Giedrius Dranevičius, jogą dėstys Inga Rubikienė ir taiči mokys Dima Kuniskis.
Šio sezono veiklą pradėsime rugsėjo 2 d. Maloniai laukiame!
Sekite naujienas mūsų bloge: http://blogas.seido.lt, naujus tvarkaraščius rasite www.seido.lt svetainėje! Iki susitikimo!
Tradicinio karate do klubo LŪŠIS tinklaraštis
Rodomi pranešimai su žymėmis Tai chi. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Tai chi. Rodyti visus pranešimus
2010 m. rugpjūčio 25 d.
2010 m. liepos 5 d.
Vasariškos naujienos saviugdos centre "SeiDo"
Pasikeitimai tvarkaraštyje nuo 2010-07-01
Karate treniruotės nuo liepos 1 d. vyks tokiu grafiku:
- II ir IV rytinė mišri grupė sportuos nuo 7.30 iki 8.30 ir penktadieniais nuo 8.30 val.
- II ir IV vakare nuo 18.00 val. karate treniruotės vyks pradedantiesiems vaikams, 18.00 val. pradedantiems suaugusiems, o nuo 19.00 val. - pažengusiems vaikams ir suaugusiems.
Pirmadieniais ir trečiadieniais karate treniruotės vasaros metu nevyks.
Ajangaro joga nuo liepos 1 d. vyks II ir IV nuo 18.00 val. ir III nuo 19.30 val.
Mokytojų vasaros atostogos
Taiči ir "Aštangos Vinjasos" jogos pratyboms skelbiame petrauką iki rugsėjo 1 d.
Akcija naujiems "SeiDo" lankytojams: Vasarą kviečiame praleisti "SeiDo"!
Visiems naujiems saviugdos centro "SeiDo" lankytojams, įsigijusiems Ajangaro jogos ir tradicinio karate mėnesio abonementus birželio ar liepos mėnesiais, taikoma 50% nuolaida.
Nuolaida taikoma vieno mėnesio abonementui.
Karate treniruotės nuo liepos 1 d. vyks tokiu grafiku:
- II ir IV rytinė mišri grupė sportuos nuo 7.30 iki 8.30 ir penktadieniais nuo 8.30 val.
- II ir IV vakare nuo 18.00 val. karate treniruotės vyks pradedantiesiems vaikams, 18.00 val. pradedantiems suaugusiems, o nuo 19.00 val. - pažengusiems vaikams ir suaugusiems.
Pirmadieniais ir trečiadieniais karate treniruotės vasaros metu nevyks.
Ajangaro joga nuo liepos 1 d. vyks II ir IV nuo 18.00 val. ir III nuo 19.30 val.
Mokytojų vasaros atostogos
Taiči ir "Aštangos Vinjasos" jogos pratyboms skelbiame petrauką iki rugsėjo 1 d.
Akcija naujiems "SeiDo" lankytojams: Vasarą kviečiame praleisti "SeiDo"!
Visiems naujiems saviugdos centro "SeiDo" lankytojams, įsigijusiems Ajangaro jogos ir tradicinio karate mėnesio abonementus birželio ar liepos mėnesiais, taikoma 50% nuolaida.
Nuolaida taikoma vieno mėnesio abonementui.
2010 m. balandžio 14 d.
Svarbi informacija lankantiems jogą ir taiči užsiėmimus
DĖMESIO! Svarbi informacija lankantiems jogos ir taiči užsiėmimus.
Jogos mokytoja Inga išvyksta į stažuotę ir grįš balandžio 27 d. Balandžio 27 d. vakarinis užsiėmimas jau įvyks.
Taiči mokytojas Dima išvyksta į stažuotę ir grįš gegužės 6 d.
Stažuočių metu taiči užsiėmimai nevyks. Lankytojams siūlome išbandyti jogą "Ajengarą" ir tradicinio karate užsiėmimus.
Jogos mokytoja Inga išvyksta į stažuotę ir grįš balandžio 27 d. Balandžio 27 d. vakarinis užsiėmimas jau įvyks.
Taiči mokytojas Dima išvyksta į stažuotę ir grįš gegužės 6 d.
Stažuočių metu taiči užsiėmimai nevyks. Lankytojams siūlome išbandyti jogą "Ajengarą" ir tradicinio karate užsiėmimus.
2010 m. vasario 4 d.
Nauja karate pradedančiųjų grupė antradienio ir ketvirtadienio vakarais
.JPG)
Jei dar nesi susipažinęs su "SeiDo" mokytojais ar disciplinomis ir nori tai padaryti, šį sekmadienį tam bus puiki proga - 16 val. vyks pažintinės pratybos/paskaitos, kuriose prisistatys visi "SeiDo" mokytojai: Giedrius Dranevičius (karate), Inga Rubikienė (joga), Dima Kuniskis (tai či). Plačiau..
Kitos naujienos
Visus tėvelius, auginančius 3 - 5 m. vaikučius ir norinčius lankyti užsiėmimus mūsų centre, kviečiame atvykti su jais kartu. Kol vaikai mokysis tradicinio karate su Audriumi Surgėlu, jūs galėsite užsiiminėti savo mėgstama disciplina. Vaikučiui sportuoti centre kainuos 110 Lt/mėn.Iki susitikimo "SeiDo"!
2009 m. lapkričio 23 d.
Tai chi : sveikata - psichologija
Specialistai priskiria Tai chi kūno psichoterapijos krypčiai. Teigiamas efektas siejamas su fizinio ir psichinio prado harmonizavimu žmoguje. Tai chi pasaulėžiūroje žmogus yra neskaidoma visuma, ir ši praktika padeda patirti fizinį ir psichinį aktyvumą kaip vientisą procesą, realiai išgyventi jų tarpusavio sąryšį.
Kas gi yra Tai chi žvelgiant psichologo akimis? Koks yra šios sistemos poveikis žmogaus organizmui ir psichikai?
Pirmiausiai mintimis Tai chi raminantis, atpalaiduojantis poveikis, kuris yra labai svarbus įveikiant streso pasekmes. Tai chi ne tik kyla iš ypatingos ramybės būsenos, bet ši praktika pati formuoja ir gilina šią būseną. Ji siejama su minkštu, laisvu, sulėtintu judesių pobūdžiu. Toks judėjimo būdas ne tik yra natūralus ir ekonomiškas, bet ir žymiai mažina nerimą. Tai relaksacijos efektas. O pasiekta ramybė, vidinė tyla leidžia giliau įsiklausyti į save, pilniau suvokti aplinką – tai, beje, labai svarbus ir kovos menų aspektas. Tačiau pagal Tai chi priešybių yin ir yang sąveikos principą, atpalaidavimas ir nusiraminimas turi būti atsvertas vidinės koncentracijos ir mobilizacijos būsena. Šios būsenos formavimą skatina ir ją palaiko būtinumas įsisąmoninti fizinius pojūčius, lygsvaros dinamiką, kvėpavimą, kūno padėčių seką, orientaciją erdvėje. Ypatingos koncentracijos reikia įvaldant tiksliai koordinuotus judesius, kuriuose derinami natūralumas ir griežtai reglamentuota forma. Tokiu būdu Tai chi tampa ir veiksmingu metodu dėmesiui lavinti – tiek sugebėjimui koncentruotis, tiek ir sugebėjimui pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį ties pasirinktu objektu.
Tai chi emocinis fonas pasireiškia ne tik nusiraminimu. Estetizuotas požiūris į pasaulį ir žmogų sudaro vieną iš jo pagrindų. Todėl Tai chi yra tampriai susijęs su muzika, vaizduojamuoju menu, poezija. O jo psichologinį foną sudaro džiaugsmas ir laisvas kūrybiškumas – tai teisingo Tai chi atlikimo prielaida. Todėl sakoma, kad Tai chi yra būdas išlaikyti pusiausvyrą šurmulingame pasaulyje.
Įgūdis „būti savo kūne“ – sąmoningai suvokti judesius, stebėti kvėpavimą, jausti pagrindą po kojomis, orientuotis erdvėje – pratiną žmogų „neiškristi“ iš realybės, veikti čia ir dabar , reaguojant į aplinkos pasikeitimus. Žmogus veikia tikslingai ir, kartu, pilniau pasineria į įvykių eigą, neprisirišdamas vien prie rezultato kaip vienintelės vertybės. Neprisirišimas prie rezultato parodo, kad iš tikrųjų gyvenimas yra procesas, kad stabtelėjimas tolygus jo praradimui – pastovus yra tik keitimasis. Ir tai atveria žmogui galimybę pilniau išjausti kiekvieną akimirką ir mėgautis tuo, ką pasiūlo gyvenimas. Juk rezultatas yra ateityje ir jis yra baigtinis, o gyvename dabar ir neturime praleisti savo gyvenimo. Šis egzistencinis Tai chi aspektas gali padėti priimti ir įprasminti esamą situaciją, nepaisant jos sudėtingumo.
Tarpasmeninius santykius Tai chi modeliuoja porinėje formoje, vadinamoje tuišou (kinų kalba „stumdančios rankos). Partneriai palaiko savotišką nežodinį dialogą, apsikeičia mankštos judesiais, stengdamiesi kuo pilniau jausti vienas kitą. Taip išmokstama derinti minkštumą ir kietumą, veržlumą ir nuolaidumą; patiriama priėmimo ir atidavimo procesų esmė bendravime. Ši praktika leidžia išreikšti savo jausmus ir įsiklausyti į kitą žmogų, lavinti savo jautrumą, palaikyti gyvus, lanksčius santykius su partneriu.
Tai chi praktiškai demonstruoja psichinės ir fizinės sveikatos sąryšį. Nurodoma, kad laipsniškai vystoma sudėtinga judesių koordinacija atsipalaidavimo fone gerina sąnarių ir stuburo būklę, treniruoja centrinę nervų sistemą, harmonizuoja smegenų pusrutulių aktyvumą ir tuo pačiu stabilizuojančiai veikia žmogaus psichiką. Tai teigiamai įtakoja ir daugelį ligų, dažnai turinčių psichogeninį pagrindą: širdies kraujagyslių, kvėpavimo ir virškinimo sistemų susirgimai, miego sutrikimai, kai kurios asteninės neurotinės būsenos. Pažymėtina, kad Tai chi pratimai neturi apribojimų amžiui. Pagyvenę šio judesio meno entuziastai išlaiko gerą fizinę formą, būna aktyvūs, sugeba matyti džiaugsmingas gyvenimo puses.
Taigi, kalbėdami apie Tai chi, galime prisiminti senovės graikų posakį: „Sveikame kūne, sveika siela“. Tai chi yra daugiau nei fiziniai pratimai ir jo principai gali pasireikšti bet kurioje žmogaus veiklos srityje.
Taigi, Tai chi tampa gyvenimo būdu.
Parengė: Dima Kuniškis
Tai chi pratybos SC "SeiDo" vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19:30
Kas gi yra Tai chi žvelgiant psichologo akimis? Koks yra šios sistemos poveikis žmogaus organizmui ir psichikai?
Pirmiausiai mintimis Tai chi raminantis, atpalaiduojantis poveikis, kuris yra labai svarbus įveikiant streso pasekmes. Tai chi ne tik kyla iš ypatingos ramybės būsenos, bet ši praktika pati formuoja ir gilina šią būseną. Ji siejama su minkštu, laisvu, sulėtintu judesių pobūdžiu. Toks judėjimo būdas ne tik yra natūralus ir ekonomiškas, bet ir žymiai mažina nerimą. Tai relaksacijos efektas. O pasiekta ramybė, vidinė tyla leidžia giliau įsiklausyti į save, pilniau suvokti aplinką – tai, beje, labai svarbus ir kovos menų aspektas. Tačiau pagal Tai chi priešybių yin ir yang sąveikos principą, atpalaidavimas ir nusiraminimas turi būti atsvertas vidinės koncentracijos ir mobilizacijos būsena. Šios būsenos formavimą skatina ir ją palaiko būtinumas įsisąmoninti fizinius pojūčius, lygsvaros dinamiką, kvėpavimą, kūno padėčių seką, orientaciją erdvėje. Ypatingos koncentracijos reikia įvaldant tiksliai koordinuotus judesius, kuriuose derinami natūralumas ir griežtai reglamentuota forma. Tokiu būdu Tai chi tampa ir veiksmingu metodu dėmesiui lavinti – tiek sugebėjimui koncentruotis, tiek ir sugebėjimui pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį ties pasirinktu objektu.
Tai chi emocinis fonas pasireiškia ne tik nusiraminimu. Estetizuotas požiūris į pasaulį ir žmogų sudaro vieną iš jo pagrindų. Todėl Tai chi yra tampriai susijęs su muzika, vaizduojamuoju menu, poezija. O jo psichologinį foną sudaro džiaugsmas ir laisvas kūrybiškumas – tai teisingo Tai chi atlikimo prielaida. Todėl sakoma, kad Tai chi yra būdas išlaikyti pusiausvyrą šurmulingame pasaulyje.
Įgūdis „būti savo kūne“ – sąmoningai suvokti judesius, stebėti kvėpavimą, jausti pagrindą po kojomis, orientuotis erdvėje – pratiną žmogų „neiškristi“ iš realybės, veikti čia ir dabar , reaguojant į aplinkos pasikeitimus. Žmogus veikia tikslingai ir, kartu, pilniau pasineria į įvykių eigą, neprisirišdamas vien prie rezultato kaip vienintelės vertybės. Neprisirišimas prie rezultato parodo, kad iš tikrųjų gyvenimas yra procesas, kad stabtelėjimas tolygus jo praradimui – pastovus yra tik keitimasis. Ir tai atveria žmogui galimybę pilniau išjausti kiekvieną akimirką ir mėgautis tuo, ką pasiūlo gyvenimas. Juk rezultatas yra ateityje ir jis yra baigtinis, o gyvename dabar ir neturime praleisti savo gyvenimo. Šis egzistencinis Tai chi aspektas gali padėti priimti ir įprasminti esamą situaciją, nepaisant jos sudėtingumo.
Tarpasmeninius santykius Tai chi modeliuoja porinėje formoje, vadinamoje tuišou (kinų kalba „stumdančios rankos). Partneriai palaiko savotišką nežodinį dialogą, apsikeičia mankštos judesiais, stengdamiesi kuo pilniau jausti vienas kitą. Taip išmokstama derinti minkštumą ir kietumą, veržlumą ir nuolaidumą; patiriama priėmimo ir atidavimo procesų esmė bendravime. Ši praktika leidžia išreikšti savo jausmus ir įsiklausyti į kitą žmogų, lavinti savo jautrumą, palaikyti gyvus, lanksčius santykius su partneriu.
Tai chi praktiškai demonstruoja psichinės ir fizinės sveikatos sąryšį. Nurodoma, kad laipsniškai vystoma sudėtinga judesių koordinacija atsipalaidavimo fone gerina sąnarių ir stuburo būklę, treniruoja centrinę nervų sistemą, harmonizuoja smegenų pusrutulių aktyvumą ir tuo pačiu stabilizuojančiai veikia žmogaus psichiką. Tai teigiamai įtakoja ir daugelį ligų, dažnai turinčių psichogeninį pagrindą: širdies kraujagyslių, kvėpavimo ir virškinimo sistemų susirgimai, miego sutrikimai, kai kurios asteninės neurotinės būsenos. Pažymėtina, kad Tai chi pratimai neturi apribojimų amžiui. Pagyvenę šio judesio meno entuziastai išlaiko gerą fizinę formą, būna aktyvūs, sugeba matyti džiaugsmingas gyvenimo puses.
Taigi, kalbėdami apie Tai chi, galime prisiminti senovės graikų posakį: „Sveikame kūne, sveika siela“. Tai chi yra daugiau nei fiziniai pratimai ir jo principai gali pasireikšti bet kurioje žmogaus veiklos srityje.
Taigi, Tai chi tampa gyvenimo būdu.
Parengė: Dima Kuniškis
Tai chi pratybos SC "SeiDo" vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19:30
2009 m. lapkričio 14 d.
Baziniai Tai Chi Chuan principai
Tokia filosofija nėra abstraktus protavimas – ji realiai reiškiasi Tai chi praktikoje. Todėl Tai chi Chuan (Taiči Čuan) gali būti prilyginama filosofavimui kūnu, judesiu. Šios idėjos atsispindi ir pagrindiniuose Tai chi Chuan principuose.
Atlikdami Tai chi formų kompleksus, pirmiausia turime nutildyti emocijas, nuraminti dvasią, mintis sukoncentruoti į pratimus. Tada galime pajusti, kaip kiekvienas mūsų veiksmas gimsta iš Didžiosios Tuštumos Wu czi. Tai chi Chuan ramybė nukreipia judesį. Judėti turime lėtai ir tolygiai. Judesiai nepertraukiamai pereina vienas į kitą, jų trajektorijos apvalios; jie išeina iš centro ir į jį grįžta. Judesiai atliekami labai dėmesingai. Sakoma: „Sąmonė veda kūną; sąmonė - vadovas, kūnas – pavaldinys“. Judesių perėjimą nuo yin į yang ir atgal turime atlikti sąmoningai. Lėtas judėjimas padeda pilniau įsisąmoninti Tai chi atlikimą, o sąmoningumas užtikrina judėjimo nepertraukiamumą. Tai chi jėga lyginama su begalinio šilko siūlo vyniojimu nuo kokono.
Kūnas turi būti maloniai atpalaiduotas, lengvas, bet judrus. Atsipalaidavimas nereiškia suglebimo – visą laiką turime jausti vidinę mobilizaciją. Toks derinys atspindi yin yang sąveiką. Kūno padėtis laisva, natūrali ir patogi – patogumas parodo, kad judate teisingai. Kūno svoris „nuleidžiamas“ žemyn – kūnas įžeminamas, įšaknijamas. Taip pasiekiamas maksimalus fizinis stabilumas. Tai chi meistrai aiškina : „Judėjimo srautas gimsta paduose, vystosi kojose, nukreipiamas juosmenyje ir veikia per pirštus“. Remdamiesi į žemę turime jausti ir dangų virš galvos; laikysena išlieka tiesi, bet neįtemta. Tokiu būdu kūniškai realizuojamas filosofinis principas: „Žmogus yra tiltas tarp Žemės ir Dangaus“.
Visos kūno dalys veikia vieningai, nei viena dalis nejuda izoliuotai. Jei viena kūno dalis atlieka judesį, juda visas kūnas; jei viena kūno dalis rimtyje, ramus ir visas kūnas. Judesiai siejami su kvėpavimu, kvėpuojant dalyvauja ne tik nosis, bet ir visas kūnas.
Šių principų praktiškumą galite patirti atlikdami bazinį Tai chi pratimą „Vandens pakėlimas“.
Atsistokite tiesiai ir stovėkite atpalaiduotai, nieko neveikdami ir nesvarstydami, kol pajusite, kad pasiekėte nusiraminimą ir vidinę tylą. Tuomet minkštai kaire koja ženkite į šalį nedidelį žingsnį. Aiškiai jauskite pagrindą po kojomis – jūs galite įsivaizduoti, kad iš jūsų pado eina šaknys, kurios padeda geriau jausti kontaktą su žeme. Su įkvėpimu lėtai pakelkite tiesias (bet neįtemptas) rankas į priekį iki pečių lygio delnais žemyn. Pamėginkite jausti, kad rankos pakyla tarsi pačios, kaip vandenyje. Kartu įsivaizduokite, kad rankoms „išplaukiant“ į viršų, kūną nuo žemės užpildo jėga – kaip medžio kamienu kylantys gyvybiniai syvai. Atlikdami šį judesį, įsivaizduokite, kad taip Žemę sujungiame su Dangumi.
Šiuo momentu įkvėpimas pereina į iškvėpimą, o rankų pakėlimas į nuleidimą. Lėtai nuleidžiant rankas, „jėgos syvai“ grąžinami į žemę, kojos šiek tiek sulenkiamos: sustiprėja „įsižeminimo“ jausmas.
Šis pratimas atliekamas tolygiai ir nepertraukiamai 6-8 kartus. Jis veikia raminančiai ir stabilizuoja psichinę būseną. Taip pat nurodoma, kad „Vandens pakėlimas: teigiamai veikia širdies ir kraujo apytakos sistemą. Efektas yra ryškesnis atliekant pratimą reguliariai, vienkartinio atlikimo ir rezultatas bus trumpalaikis, silpnesnis.
Parengė: Dima Kuniškis
Tai Chi pratybos saviugdos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d. 19:30 val.
Atlikdami Tai chi formų kompleksus, pirmiausia turime nutildyti emocijas, nuraminti dvasią, mintis sukoncentruoti į pratimus. Tada galime pajusti, kaip kiekvienas mūsų veiksmas gimsta iš Didžiosios Tuštumos Wu czi. Tai chi Chuan ramybė nukreipia judesį. Judėti turime lėtai ir tolygiai. Judesiai nepertraukiamai pereina vienas į kitą, jų trajektorijos apvalios; jie išeina iš centro ir į jį grįžta. Judesiai atliekami labai dėmesingai. Sakoma: „Sąmonė veda kūną; sąmonė - vadovas, kūnas – pavaldinys“. Judesių perėjimą nuo yin į yang ir atgal turime atlikti sąmoningai. Lėtas judėjimas padeda pilniau įsisąmoninti Tai chi atlikimą, o sąmoningumas užtikrina judėjimo nepertraukiamumą. Tai chi jėga lyginama su begalinio šilko siūlo vyniojimu nuo kokono.
Kūnas turi būti maloniai atpalaiduotas, lengvas, bet judrus. Atsipalaidavimas nereiškia suglebimo – visą laiką turime jausti vidinę mobilizaciją. Toks derinys atspindi yin yang sąveiką. Kūno padėtis laisva, natūrali ir patogi – patogumas parodo, kad judate teisingai. Kūno svoris „nuleidžiamas“ žemyn – kūnas įžeminamas, įšaknijamas. Taip pasiekiamas maksimalus fizinis stabilumas. Tai chi meistrai aiškina : „Judėjimo srautas gimsta paduose, vystosi kojose, nukreipiamas juosmenyje ir veikia per pirštus“. Remdamiesi į žemę turime jausti ir dangų virš galvos; laikysena išlieka tiesi, bet neįtemta. Tokiu būdu kūniškai realizuojamas filosofinis principas: „Žmogus yra tiltas tarp Žemės ir Dangaus“.
Visos kūno dalys veikia vieningai, nei viena dalis nejuda izoliuotai. Jei viena kūno dalis atlieka judesį, juda visas kūnas; jei viena kūno dalis rimtyje, ramus ir visas kūnas. Judesiai siejami su kvėpavimu, kvėpuojant dalyvauja ne tik nosis, bet ir visas kūnas.
Šių principų praktiškumą galite patirti atlikdami bazinį Tai chi pratimą „Vandens pakėlimas“.
Atsistokite tiesiai ir stovėkite atpalaiduotai, nieko neveikdami ir nesvarstydami, kol pajusite, kad pasiekėte nusiraminimą ir vidinę tylą. Tuomet minkštai kaire koja ženkite į šalį nedidelį žingsnį. Aiškiai jauskite pagrindą po kojomis – jūs galite įsivaizduoti, kad iš jūsų pado eina šaknys, kurios padeda geriau jausti kontaktą su žeme. Su įkvėpimu lėtai pakelkite tiesias (bet neįtemptas) rankas į priekį iki pečių lygio delnais žemyn. Pamėginkite jausti, kad rankos pakyla tarsi pačios, kaip vandenyje. Kartu įsivaizduokite, kad rankoms „išplaukiant“ į viršų, kūną nuo žemės užpildo jėga – kaip medžio kamienu kylantys gyvybiniai syvai. Atlikdami šį judesį, įsivaizduokite, kad taip Žemę sujungiame su Dangumi.
Šiuo momentu įkvėpimas pereina į iškvėpimą, o rankų pakėlimas į nuleidimą. Lėtai nuleidžiant rankas, „jėgos syvai“ grąžinami į žemę, kojos šiek tiek sulenkiamos: sustiprėja „įsižeminimo“ jausmas.
Šis pratimas atliekamas tolygiai ir nepertraukiamai 6-8 kartus. Jis veikia raminančiai ir stabilizuoja psichinę būseną. Taip pat nurodoma, kad „Vandens pakėlimas: teigiamai veikia širdies ir kraujo apytakos sistemą. Efektas yra ryškesnis atliekant pratimą reguliariai, vienkartinio atlikimo ir rezultatas bus trumpalaikis, silpnesnis.
Parengė: Dima Kuniškis
Tai Chi pratybos saviugdos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d. 19:30 val.
2009 m. lapkričio 10 d.
Tai chi pratybų tvarkaraštis ir kainos
| Diena | Laikas | Disciplina | Grupė | Instruktorius |
Pirmadienis ir | 19:30 - 21:00 | Tai chi | Pradedantieji | Dima Kuniškis |
PIRMAS UŽSIĖMIMAS NEMOKAMAI!
Tai chi pratybų kaina - 190 Lt/mėn. Vienas užsiėmimas - 30 Lt. Metinis abonementas 10 mėn. mokant iš karto 1750 Lt
NUOLAIDOS IR AKCIJOS
Šiuo metu vyksta akcija "Saviugdos centre "SeiDo"sportuok NEMOKAMAI". Plačiau apie akciją skaitykite jos aprašyme.
Jūsų bičiuliams nepakanka tik jūsų rekomendacijų? Gal jie dar nežino ką pasirinkti? Tuomet siūlome mūsų centre nemokamai išbandyti visas siūlomas paslaugas! Skaitykite nemokamų pažintinių paskaitų aprašymą!
Taip pat, galioja šios nuolaidos šeimai:
- 2 asmenys iš vienos šeimos nuolaida 10%;
- 3 asmenys iš vienos šeimos nuolaida 20%;
- 4 asmenys iš vienos šeimos nuolaida 30%;
Susimokėjus mėnesinį mokestį treniruočių skaičius neribojamas! Be papildomo mokesčio galite lankyti tiek užsiėmimų kiek tik Jums norisi, patogiausiu laiku, patogiausiose vietose.
2009 m. spalio 30 d.
Lapkritį pasitinkame su naujomis karate, jogos ir tai chi grupėmis
Norime Jus informuoti, kad nuo šių metų lapkričio 2 dienos, saviugdos centre „SeiDo“ renkama nauja mažylių grupė, į kurią mokytis karate kviečiame 3 – 5 metukų vaikučius. Tai puiki galimybė vaikams susipažinti su taisyklingo judėjimo pagrindais, korekcine gimnastika, disciplinuoti protą, sustiprinti giliąsias raumenų grupes, tiesiogiai atsakingas už taisyklingą laikyseną, ugdyti pagarbą, koordinacinius sugebėjimus, lankstumą, susipažinti su tradicinio karate pagrindais.Vaikas, pradėjęs sportuoti nuo ankstyvo amžiaus, jau būdamas mokyklinukas turės gerokai daugiau pasitikėjimo savimi nei bendraamžiai, sugebės geriau koncentruoti dėmesį, o jei vėliau nuspręs pasirinkti kitas sporto disciplinas, jose greitai tobulės. Mažylius su judėjimo pagrindais supažindins Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneris, Giedrius Dranevičius 4 Dan.
Taip pat, nuo lapkričio 14 d. saviugdos centre „SeiDo“ planuojame pradėti šeštadienines Ajangara jogos pratybas su mokytoja Gintaute. Planuojamas rytinis pratybų laikas - 9.00 val. Kadangi tai nauja grupė, nauja idėja, nauja mokytoja, mūsų centras atviras bet kokiems Jūsų pasiūlymams, susijusiems su šia grupe.
Į šias pratybas būtina išankstinė registracija! Registracija vyksta elektroniniu paštu, adresu: info@karatedo.lt arba telefonais: 248 1555; 8 685 20355
Lapkričio 16 d. saviugdos centre „SeiDo“ pradėsime ir Tai Chi pratybas. Jas ves mokytojas Dima Kuniškis. Į šias pratybas irgi laukiame Jūsų ar jūsų draugų išankstinės registracijos. Planuojamas pratybų laikas: pirmadieniai ir ketvirtadieniai nuo 19.30 min. Pratybų trukmė 1,5 val. Registracija vyksta elektroniniu paštu, adresu: info@karatedo.lt arba telefonais: 248 1555; 8685 20355
Čia Jūs visuomet laukiami!
2009 m. spalio 26 d.
Tai chi: Plienas vatoje. II dalis
TAI CHI FILOSOFIJA: KINŲ IŠMINTIES PARADOKSAI
Senovės kinų mąstytojai teigė: yra didžioji pirmapradė Tuštuma (Wu czi) – absoliutus Niekas, kuriame nieko nėra, bet kartu kažkas vis dėlto yra. Kinų filosofija kupina paradoksų: šis kažkas negali būti apibrėžtas racionaliai. Išminčiai jį apibūdino kaip nebuvimo buvimą, nedaiktinį daiktą arba beformę formą. Senovės filosofas išminčius Laozi jį vadino Dao (Permainų knygoje I ching jis pavadintas tai chi (taiči)). Iš jo kilo pradinės priešybės yin ir yang – pirminis poliariškumas, iš kurio atsirado visa pasaulio įvairovė. Yin siejama su šalčiu, ėjimu vidun, ramybe, tamsa, o yang – su šiluma, judėjimu į išorę, aktyvumu, šviesa. Yang – tai Dangus, yin – Žemė; vyriškas pradas – yang, moteriškas – yin.
Nors iš prigimties yin ir yang yra priešingi, juos sieja harmoningi santykiai. Jų vienybė sudaro dinamišką visumą, kur vienas papildo kitą. Taškas, kuriame iš Wu czi ima rastis yig ir yang, vadinamas Didžiąja Riba. Tai yra tai chi (taiči) būsenos pradžia. Tokiu būdu, tai chi (taiči) nenutrūkstamas procesas, kurio tėkmę apsprendžia yin ir yang sąveika. Ši sąveika grafiškai vaizduojama plačiai žinoma diagrama, kur apskritime žaidžia balta ir juoda „žuvelės“, pereinančios viena į kitą, ir kuri irgi vadinama tai chi (taiči).
Nėra nei Pradžios, nei Pabaigos. Visata – tai nesustojantis procesas, kuris vyksta žmoguje ir kuriame pats žmogus yra. Jei kovosime su šiuos procesu ar jį ignoruojame, tai neišvengiamai susiduriame su sunkumais. Tik kai judame kartu su juo, kažkas mūsų gyvenime realiai vyksta, naujai randasi, kuriasi.
Kiekvienas žmogaus kūrybinis veiksmas yra mikrokosmogonija: ketinimas veikti yra tai chi, kylantis iš neveikimo Wu czi. Veikimas susijęs su harmoningu pasiskirstymu į yin ir yang. Baigus veikti, viskas grįžta į Wu czi būklę. Wu czi stovi už kiekvieno teisingo veiksmo. Tai vadinama „veikti neveikiant".
Straipsnį parengė: "SeiDo" taiči mokytojas Dima Kuniškis
Taiči pratybos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d.
Senovės kinų mąstytojai teigė: yra didžioji pirmapradė Tuštuma (Wu czi) – absoliutus Niekas, kuriame nieko nėra, bet kartu kažkas vis dėlto yra. Kinų filosofija kupina paradoksų: šis kažkas negali būti apibrėžtas racionaliai. Išminčiai jį apibūdino kaip nebuvimo buvimą, nedaiktinį daiktą arba beformę formą. Senovės filosofas išminčius Laozi jį vadino Dao (Permainų knygoje I ching jis pavadintas tai chi (taiči)). Iš jo kilo pradinės priešybės yin ir yang – pirminis poliariškumas, iš kurio atsirado visa pasaulio įvairovė. Yin siejama su šalčiu, ėjimu vidun, ramybe, tamsa, o yang – su šiluma, judėjimu į išorę, aktyvumu, šviesa. Yang – tai Dangus, yin – Žemė; vyriškas pradas – yang, moteriškas – yin.
Nors iš prigimties yin ir yang yra priešingi, juos sieja harmoningi santykiai. Jų vienybė sudaro dinamišką visumą, kur vienas papildo kitą. Taškas, kuriame iš Wu czi ima rastis yig ir yang, vadinamas Didžiąja Riba. Tai yra tai chi (taiči) būsenos pradžia. Tokiu būdu, tai chi (taiči) nenutrūkstamas procesas, kurio tėkmę apsprendžia yin ir yang sąveika. Ši sąveika grafiškai vaizduojama plačiai žinoma diagrama, kur apskritime žaidžia balta ir juoda „žuvelės“, pereinančios viena į kitą, ir kuri irgi vadinama tai chi (taiči).
Nėra nei Pradžios, nei Pabaigos. Visata – tai nesustojantis procesas, kuris vyksta žmoguje ir kuriame pats žmogus yra. Jei kovosime su šiuos procesu ar jį ignoruojame, tai neišvengiamai susiduriame su sunkumais. Tik kai judame kartu su juo, kažkas mūsų gyvenime realiai vyksta, naujai randasi, kuriasi.
Kiekvienas žmogaus kūrybinis veiksmas yra mikrokosmogonija: ketinimas veikti yra tai chi, kylantis iš neveikimo Wu czi. Veikimas susijęs su harmoningu pasiskirstymu į yin ir yang. Baigus veikti, viskas grįžta į Wu czi būklę. Wu czi stovi už kiekvieno teisingo veiksmo. Tai vadinama „veikti neveikiant".
Straipsnį parengė: "SeiDo" taiči mokytojas Dima Kuniškis
Taiči pratybos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d.
2009 m. spalio 23 d.
Tai chi: Plienas vatoje. I dalis
Daugialypis tai chi ir tai chiterapija
Egzotiškai skambantis žodis tai chi (taiči), kurį pirmą kartą išgirdau iš draugo, ilgą laiką traukė mano dėmesį, nors mažai ką težinojau apie tai. Man patiko kažkada matyti negausūs kino kadrai, kur tolimoje Kinijoje žmonės pievutėse po medžiais atlikinėjo keistus lėtus judesius. Tai buvo labai gražu, o pati jų judėjimo atmosfera kažkuo kerėjo. Tai buvo tai chi. Labai norėjau sutikti ką nors, kas parodytų ir paaiškintų kažką daugiau.
Ir štai maždaug prieš penkiolika metų pagaliau atsirado galimybė praktiškai susipažinti su tai chi. Tada pirmiausiai buvau sužavėtas jo grožiu, judesių gracija. Tačiau iš to, ką teko skaityti, jutau, kad tai yra lėtas grakštus šokis ar sveikatos stiprinimo būdas. Čia slypėjo kažkas daugiau. Norėjau suvokti gilesnę tai chi prasmę. Kartoti man mokytojo parodytą judesių kompleksą nebuvo sunku, netgi malonu – mane „pagavo“ ir gana sudėtingai koordinuotų judesių įsisavinimo džiaugsmas, ir atliekant pratimus atsirandanti minkštos, bet gilios koncentracijos būsena.
Po kelių praktikos metų man pasisekė sutikti bendraminčių, entuziastų, pasinėrusių į tai chi sroves ir vingius. Bendradarbiaujant, kartu ieškant ir besimokant aiškėjo, kad tai chi iš tikro ne vien estetika ir sveikatingumo mankšta. Tai unikalus kovos, savigynos menas, grindžiamas ne tiek mechanine raumenų jėga, kiek žmogaus vidinės galios, psichinių rezervų panaudojimu. Tai yra ir dvasinio tobulėjimo kelias. O už visa to slypi gili senovinė kinų filosofija ir kosmogonija. Visi šie aspektai harmoningai susiję, persipynę sudarydami nedalomą visumą – tai chi.
Nors esu psichologas, bet primą kartą susidūręs su tai chi net nepagalvojau apie tai, ką bendro gali turėti ši sistema su mano profesija. Vėliau pradėjau matyti tai chi kaip realų praktinės psichologijos įrankį.
TAI CHI KELIAS
Tai Chi Chuan (Taiči čuan) (kinų kalba – „aukščiausios ribos kovos menas“) pradėjo formuotis Kinijoje prieš kelis šimtmečius. Trumpumo dėlei jis dažnai vadinamas tiesiog tai chi. Nors jo pirminė paskirtis buvo kovinė, filosofinį pagrindą kūrė ne karžygiai, kurių pagrindinis tikslas buvo kuo efektyviau įveikti priešą, o mąstytojai daoistai, ieškoję būdų kaip pasiekti ilgaamžiškumą ir pažinti gyvenimo esmę. Legendiniu šio meno pradininku laikomas daoistas vienuolis atsiskyrėlis Čžan Sanfenas. Jo sukurta sistema priskiriama vidinėms ušu mokykloms.
Būdamas labai efektyvus kaip kovos menas (tai nepaprastai aktualu anais laikais), tai chi rėmėsi daoizmo ir čanbudizmo dvasiniais pasiekimais ir psichikos valdymo metodais – filosofinėmis idėjomis, etikos ir sveikos gyvensenos principais, meditacijos ir kvėpavimo praktikomis. Vadovaujamasi dvasia, vidine galia, o ne grubia fizine jėga.
Tai chi lyginamas su vandeniu: atpalaiduoti, takūs, lėti judesiai – kaip vandens „minkštumas“, ir koncentruotas, tikslingas, galingas veikimas – kaip nenugalimas vandens srautas. Tokiu būdu, tai chi harmoningai suderina minkštumą ir kietumą, atpalaidavimą ir aktyvumą, kuriuos kinų filosofinė tradicija sieja su dviem pasaulio pradais yin ir yang. Todėl tai chi dažnai vaizdingai apibūdina kaip „plieną, įvyniotą į vatą“.
Praėjus keliems šimtmečiams – atsiradus naujiems galingiems ginklams, naujoms kariavimo strategijoms – ėmė blėsti tradicinių kovos menų svarba kaip būdo pergalei pasiekti mūšyje. Pasidarė lengviau apsiginkluoti šautuvu, negu ilgus metus tobulinti savo judesius ir dvasią. Tuomet ypatingą dėmesį patraukė tai chi estetiniai, gydomieji, psichologiniai ir dvasiniai aspektai. Šių savybių dėka tai chi populiarumas peržengė Kinijos sienas ir pradėjo užkariauti Vakarus.
Egzotiškai skambantis žodis tai chi (taiči), kurį pirmą kartą išgirdau iš draugo, ilgą laiką traukė mano dėmesį, nors mažai ką težinojau apie tai. Man patiko kažkada matyti negausūs kino kadrai, kur tolimoje Kinijoje žmonės pievutėse po medžiais atlikinėjo keistus lėtus judesius. Tai buvo labai gražu, o pati jų judėjimo atmosfera kažkuo kerėjo. Tai buvo tai chi. Labai norėjau sutikti ką nors, kas parodytų ir paaiškintų kažką daugiau.
Ir štai maždaug prieš penkiolika metų pagaliau atsirado galimybė praktiškai susipažinti su tai chi. Tada pirmiausiai buvau sužavėtas jo grožiu, judesių gracija. Tačiau iš to, ką teko skaityti, jutau, kad tai yra lėtas grakštus šokis ar sveikatos stiprinimo būdas. Čia slypėjo kažkas daugiau. Norėjau suvokti gilesnę tai chi prasmę. Kartoti man mokytojo parodytą judesių kompleksą nebuvo sunku, netgi malonu – mane „pagavo“ ir gana sudėtingai koordinuotų judesių įsisavinimo džiaugsmas, ir atliekant pratimus atsirandanti minkštos, bet gilios koncentracijos būsena.
Po kelių praktikos metų man pasisekė sutikti bendraminčių, entuziastų, pasinėrusių į tai chi sroves ir vingius. Bendradarbiaujant, kartu ieškant ir besimokant aiškėjo, kad tai chi iš tikro ne vien estetika ir sveikatingumo mankšta. Tai unikalus kovos, savigynos menas, grindžiamas ne tiek mechanine raumenų jėga, kiek žmogaus vidinės galios, psichinių rezervų panaudojimu. Tai yra ir dvasinio tobulėjimo kelias. O už visa to slypi gili senovinė kinų filosofija ir kosmogonija. Visi šie aspektai harmoningai susiję, persipynę sudarydami nedalomą visumą – tai chi.
Nors esu psichologas, bet primą kartą susidūręs su tai chi net nepagalvojau apie tai, ką bendro gali turėti ši sistema su mano profesija. Vėliau pradėjau matyti tai chi kaip realų praktinės psichologijos įrankį.
TAI CHI KELIAS
Tai Chi Chuan (Taiči čuan) (kinų kalba – „aukščiausios ribos kovos menas“) pradėjo formuotis Kinijoje prieš kelis šimtmečius. Trumpumo dėlei jis dažnai vadinamas tiesiog tai chi. Nors jo pirminė paskirtis buvo kovinė, filosofinį pagrindą kūrė ne karžygiai, kurių pagrindinis tikslas buvo kuo efektyviau įveikti priešą, o mąstytojai daoistai, ieškoję būdų kaip pasiekti ilgaamžiškumą ir pažinti gyvenimo esmę. Legendiniu šio meno pradininku laikomas daoistas vienuolis atsiskyrėlis Čžan Sanfenas. Jo sukurta sistema priskiriama vidinėms ušu mokykloms.
Būdamas labai efektyvus kaip kovos menas (tai nepaprastai aktualu anais laikais), tai chi rėmėsi daoizmo ir čanbudizmo dvasiniais pasiekimais ir psichikos valdymo metodais – filosofinėmis idėjomis, etikos ir sveikos gyvensenos principais, meditacijos ir kvėpavimo praktikomis. Vadovaujamasi dvasia, vidine galia, o ne grubia fizine jėga.
Tai chi lyginamas su vandeniu: atpalaiduoti, takūs, lėti judesiai – kaip vandens „minkštumas“, ir koncentruotas, tikslingas, galingas veikimas – kaip nenugalimas vandens srautas. Tokiu būdu, tai chi harmoningai suderina minkštumą ir kietumą, atpalaidavimą ir aktyvumą, kuriuos kinų filosofinė tradicija sieja su dviem pasaulio pradais yin ir yang. Todėl tai chi dažnai vaizdingai apibūdina kaip „plieną, įvyniotą į vatą“.
Praėjus keliems šimtmečiams – atsiradus naujiems galingiems ginklams, naujoms kariavimo strategijoms – ėmė blėsti tradicinių kovos menų svarba kaip būdo pergalei pasiekti mūšyje. Pasidarė lengviau apsiginkluoti šautuvu, negu ilgus metus tobulinti savo judesius ir dvasią. Tuomet ypatingą dėmesį patraukė tai chi estetiniai, gydomieji, psichologiniai ir dvasiniai aspektai. Šių savybių dėka tai chi populiarumas peržengė Kinijos sienas ir pradėjo užkariauti Vakarus.
Straipsnį parengė: "SeiDo" tai chi mokytojas Dima Kuniškis
Taiči paskaitos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d.
Taiči paskaitos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)