Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. Paskutinė, X dalis.

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Aiko San man sakydavo „ne tik klausyk, ką jis sako, bet stebėk, kaip jis juda ir vok iš jo tam, kad išmoktum“. Tuo ji norėjo pasakyti du dalykus: pirmiausia, kad jis neduos tau visko taip paprastai, tau reiks iš jo mokėti pasiimti ir turi būti to vertas, norėti to; ir antra, kad ir koks sistemiškas ir logiškas jis buvo, karate jam buvo toks natūralus, kad jis darydavo dalykus, apie kuriuos net nesusimastydavo. Ir nors puikiai pasakodavo apie svarbiausias idėjas ir principus, tačiau kai kurios subtilios smulkmenos likdavo paslėptos ir turėdavai jas pamatyti ir pavogti, „turi mokėti skaityti tarp eilučių“, sakydavo ji.

Mokytojas buvo meistras pasakyti daug vos keletu žodžių. Dalykai, kuriuos jis sakydavo, visada turėjo gilią reikšmę ir pastebėjau, kad kuo daugiau treniruodavausi, tuo daugiau suprasdavau, ką reikšdavo jo išsireiškimai. Nors yra dalykų, kurie ir šiandien man yra paslaptis. Vos prieš dvi savaites (2008 m. ruduo) aš rašiau frazes, kurias nuolat girdėdavau iš Mokytojo ir surinkau 7 puslapius tokių išsireiškimų. Kiekvienas iš jų gali būti išplėstas. Šios frazės turi gilią reikšmę ir karate, ir gyvenime. Kokia išmintis panaudota tuose keliuose žodžiuose?

Dabar ir kiekvieną dieną kai treniruojuosi, Mokytojas Nishiyama ir Aiko San stovi prieš mane. Aš galvoju, kaip jie reaguotų į mano treniruotes ir mokymą, kokias sakytų pastabas ir ką jie man duotų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad galiu išlaikyti jų mokymus tokius, kokius jie perdavė man. Pirmiausia tai galiu padaryti per savo treniruotes ir tobulėjimą ir tik tada per tai, kaip žinias perima mano studentai. Mokytojas mokė per pavyzdį, jis niekada nemokė to, ko nebuvo jo patirtyje ar nebuvo taikoma jo karate. Tai didžiulė pamoka, kurią visuomet stengiuosi taikyti.

Mokytojui nepatiko žmonės, kurie filosofavo apie karate, bet nesitreniruodavo pakankamai ir negalėjo patvirtinti savo žodžių veiksmais. Jis juos vadindavo „kuchi waza“, atliekančius technikas burna (pažodžiui burnos technikomis). Jį labai liūdino, jei kas nors jo salėje nedėdavo visų pastangų pakeisti seniems įpročiams į naujus. Daugelį sykių, kai lankytojai ateidavo mokytis, jo veide matydavau, kad gali įvykti kažkas nemalonaus.

Jo laidotuvių ceremonijoje, Budistų vienuolis puikiai pasakė, kad Dharma, Mokytojo mokymai, arba gyvens per jo studentus arba bus jo studentų sunaikinti. Aš įpareigotas saugoti jo nuostabius mokymus ir išmintį ir saugoti juos gyvus. Mokytojas nebūtų norėjęs, kad jo mokymai taptų nelakstūs ir statiški ar būtų imituojami, jis džiaugtųsi matydamas juos gyvus ir evoliucionuojančius per supratimą ir atrastų principų pritaikymą. Mes turime atidžiai išsaugoti originalius principus, į kuriuos įdėta tiek darbo, aistros. Bet kai juos suprasime ir įsisavinsime, galėsime daryti su jais ką norėsime ir pritaikyti juos daugeliu būdų, leisdami pritaikydami juos kiekvienam norinčiam ir tai bus gyvas karate, neapribotas išorinių žmogaus galimybių.

Kiekviena auga ant praėjusios kartos žinių pamato, kurį sunku išlaikyti tikrą ir jo nesuinterpretuoti klaidingai.

Kai galvoju apie Mokytoją, galvoju apie teisingumą, orumą, vienovę, atsidavimą, nuostabų judesį, tyrumą ir visus gerus ir gražius dalykus gyvenime.

Tradicijas tęsiame...

Straipsnių serijos pabaiga..

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. IX dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.


Kaip žinoti, kad Mokytojas buvo tikras? Žmogus, kuris praktikuoja tai, ko moko ir niekada neklysta? Yra keletas būdų. Jums reikėjo matyti, kaip jis juokdavosi. Kai juokdavosi, juokdavosi visas jo kūnas. Tai visuomet būdavo tikras juokas, kaip vaiko.

Kai jis mokė, daugelis nesuprato jo anglų kalbos netgi po daugelio metų bendravimo (man tai pavyko, nes to labai norėjau). Tačiau tai nebuvo būtina. Kai jis kalbėjo, kalbėjo visas jo kūnas. Jis žinojo, ką nori pasakyti ir daugeliu atveju tai buvo geriau nei sakyti žodžiais, nes žodžiai gali būti interpretuojami ir suprasti ne taip. O kai jis kalbėjo visu kūnu būdavo labai sunku suklysti. Jis buvo žmogus, kuriame sutapo mintys, žodžiai ir veiksmai. Jis turėjo viziją, buvo aukšto intelekto ir labai gerai išlavintos intuicijos. Daugelį kartu jis sakė man dalykus, su kuriais aš iš pradžių nenorėjau sutikti, tačiau su laiku, netgi po metų, aš suprasdavau priežastis. Dažniausiai jis būdavo teisus ir matė į priekį, nesvarbu ar tai buvo karate, ar gyvenime.

Stovėti su juo akis į akį buvo magiška patirtis. Aiko San, jo sekretorė, kuri paliko mus vos prieš mėnesį prieš jam išeinant ir iš kurios aš išmokau tiek pat, kiek iš Mokytojo, drąsindavo mane stoti į sparingą su Mokytoju. Kartais po treniruotės ji pastatydavo mus kartu ir tai visuomet būdavo magiška, ypatinga patirtis. Visu pirma, kai praleisdavau smūgį, jaučiausi tarsi gavęs su kūju. Jo kūnas buvo taip gerai sujungtas į vieną visumą, jis jį taip puikiai valdė, kad galėjo sugeneruoti labai daug jėgos net mažiausiu judesiu. Atlikti technikoms jam nereikdavo pastangų ir pakako kelių colių sukurti griaunančiai jėgai. Jis labai gerai žinojo kaip iš kūno išgauti energiją be išorinio judesio.

Jo dvasia ir taimingas buvo dar įspūdingesni. Stovėti prieš jį reiškė stovėti prieš energijos sieną. Net jam judant nerasdavau kada atakuoti. Pamenu, kad atletai iš kitų šalių stebėdami mūsų sparingą niekaip negalėdavo suprasti ir patikėti, kad šis senukas visuomet mane aplenkia. Jie nuolat klausinėdavo, ar aš tai darau iš visų jėgų. Aišku, kad taip. Kiekvieną sykį ieškodavau naujų būdų ir taikydavau juos kitaip. Aš tikrai buvo už jį greitesnis kai jam buvo 75, tačiau kalba eina ne apie greitį ar jėgą, o apie suvokimą, situacijos valdymą ir žinojimą kiek reikia ir būtina judėti konkrečiu momentu. Jis gaudydavo mano intencijas, ne fizinius veiksmus. Aiko San man kartodavo, kad jis į mane smūgiuoja dar prieš mano judesį. Matydamas vis daugiau ir daugiau ką jis darydavo ėmiau vis labiau gerbti jo meistriškumą, tačiau niekada prie to taip ir nepriartėjau. Įsivaizduokite prieš save žmogų, kuris ne tik kalba apie gražias idėjas, tačiau jomis ir gyvena, jame tai pasireiškia. Kokia dovana ir privilegija turėti tokį meistrą šalia, kasdieną.

Tęsinys kitą savaitę

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. VIII dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Žinoma, daugelyje japonų menų „ichi-go ichi-e“ („viena akimirka tik vieną kartą“) nebūtinai reiškia, kad reikia būti visą laiką tobulu. Priešingai, visuomet siekiant geriausio reikia atsiminti, kad jei pradėjai ir padarei klaidą, būk ryžtingas, atiduok viską. Mano mokytojas nuolat kartodavo: „daryk klaidas, mums jų reikia“ ir tuo pačiu iš karto pridurdavo: „jokių abejonių, atiduok viską“.

Nedarydami klaidų mes negalime įžengti į nežinomą zoną, kur nesame užtikrinti ir jei bijosime klaidų, negalėsime mokytis, negalėsime pakeisti senų įpročių.

Siekti geriausio nėra našta ar spaudimas būti tobulu visą laiką. Tai džiaugsmas ir malonumas būti visiškai sąmoningu ir atsidavusiu tam, ką darai šią akimirką.

Mano Mokytojas taip gyveno. Niekada jo nemačiau mokančio bet kaip, šiaip sau. Jis tai darydavo su atsidavimu, pasitenkinimu ir aistra, atiduodamas viską, ką gali. Todėl jo žinios niekada nesustingdavo ir turėdami tokį pavyzdį jo mokiniai negalėjo daryti kitaip, kaip tik geriausiai, kaip jie tą dieną gali daryti.

Jis nuolat spausdavo nedaryti žinomu ir patikrintu keliu, o daryti taip, kaip tiki, teisingai, vis ieškant, galvojant kaip geriau. Kitais žodžiais tariant, kartais galime pasiekti rezultatą net darydami blogais metodais, tačiau tada neaugame, neugdome savo sąmoningumo. Taip liekame prie senų įpročių ir pasikliaujame natūraliomis gamtos suteiktomis galimybėmis, kurios visada turi ribas.

Mokytojas Nishiyama buvo labai griežtas ir konkretus, kartu jautrus ir socialus, netgi labai linksmas. Pamenu, kai pirmą sykį išgirdau jį juokaujant, nebuvo juokinga. Turėjo praeiti laiko, kol supratau jo juokus.

Nors dauguma pokalbių su juo buvo apie karate, jis žinojo daug apie viską ir apie viską turėjo savo nuomonę. Aš visuomet nustebdavau, kiek daug jis žino apie politiką, ekonomiką, istoriją. Jis domėjosi daugeliu dalykų.

Jis mylėjo gerą maistą, ypač gerą kavą ir šokoladą, mėgdavo atvažiuoti į mano miesto pusę, kur visuomet tai galėjai rasti.

Tęsinys kitą savaitę

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. VII dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

„Ipatsu Shobu“ – vienas susidūrimas su priešininku, vienas šansas laimėti ar mirti.

Mokytojo Nishiyamos pagerbimo ceremonijoje Budistų vienuolis, apibūdindamas Mokytojo gyvenimą, panaudojo Zen sąvoką „Ichi-go, Ichi-e“ – viena akimirka tik vieną kartą.

Mokytojo gyvenime ji buvo viena iš svarbiausių.

Mano Mokytojas visuomet akcentavo rimtą nusiteikimą treniruotėje. Jis kalbėjo, kad idėja yra siekti sąmoningos ir dėmesingos technikos kiekvieną akimirką. Mokytojas negalėjo pakęsti nesąmoningumo.

Jis mums sakydavo: „visuomet galvokite apie kiekvieną techniką, lyg ji būtų paskutinė jūsų gyvenime“.

Ankščiau jis mėgdavo sakyti, kad dabartinis tavo gyvenimas priklauso nuo vakar dienos treniruočių ir todėl samurajai turėjo treniruotis labai rimtai ir atidžiai. Kadangi šiandien mokomės draugiškoje aplinkoje, turime būti ypač atidūs, jei norime išsaugoti Budo dvasią.

Sporte tu gali pralošti tašką ir jį vėl laimėti. Gali pralaimėti kovą ir laimėti kitą, tačiau Budo kalba tik apie vieną šansą. Todėl mano Mokytojas sakydavo: „visuomet daryt geriausiai kaip gali“ arba „Atiduok viską, negalvok apie kitą (techniką)“.

Ši mintis yra apie buvimą šioje akimirkoje. Taip yra todėl, kad ji nepasikartos, niekada nepavyks į ją sugrįžti. Kiekvieną kartą prieš atlikdamas technikas galvok, net jei ji kartojasi, kad tau ji nauja, kitokia ir ji neš naują patirtį. Jei nuolat laikytume šį supratimą mintyse, technikos niekada nedarytume iš įpročio. Tuomet kiekvienas mokymas tampa tikru ir sąmoningu.

Tęsinys kitą savaitę

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. VI dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.


Per paskutinius 27 metus mačiau kaip Jo mokymo būdai nuolat tobulėjo. Jo karate ir mokymai visuomet buvo preciziškai tikslūs ir gilūs, tačiau kiekvienais metais jie gilėjo ir tapo vis subtilesni, minkštesni, efektyvesni, daugiau paremti įgūdžiais, o ne brutalia jėga.

Prieš 27 metus jis mokė taimingo (laiku atlikto judesio) ir tikslaus išorinio judesio. Tarp mūsų buvo puikių kovotojų, dvasia buvo stipri, treniruotės aršios ir sunkios, o kartais beveik žiaurios. Tačiau su metais jos tobulėjo, o dvasia ir intensyvumas išliko. Treniruočių metodai tapo gilesni, nuodugnesni. Vis daugiau mokėmės kaip išgauti jėgą iš vidaus, o ne tik atlikti technikas tiksliai, mechaniškai. Daugiau naudojome kvėpavimą, intenciją, ki energiją. Taimingas ir strategija tapo dar gilesni. Gera technika, atlikta pagal principus ir geras taimingas tapo dar labiau susiję. Nebepakako būti vien stiprios dvasios. Su laiku treniruotės darėsi minkštesnės, dingo aršumas, o kovos persikėlė į aukštesnį lygį. Vieni gali matyti šiuos pokyčius stebėdami kovotojus sparinge, kiti pastebės ramesnius išoriškai, tačiau viduje stiprius dvasia žmones, ne aklai besikeičiančius technikomis, o galvojančius apie kovos planą ir strategiją.

Mokytojas Nishiyama nebijojo atsisakyti senų tiesų ir pripažindavo, kad yra suklydęs mokydamas; tiesiog dabar darome kitaip.

Tapo aiškiau kaip iš smulkmenų išspausti maksimalią naudą, kaip valdyti oponentą, strateguoti. Tada pradedi matyti, kad geriausi kovotojai ne tiek, kurie turi didžiausią kūną, o tie, kurie supranta Mokytojo Nishiyamos žinias ir mokymą ir gali protingai visa tai pritaikyti praktikoje. Atvykę ankstesnieji Mokytojo Nishiyamos mokiniai aiškiai matydavo skirtumą tarp ankščiau vyravusios brutalios jėgos ir dabar išaugusio žinių gilumo.
Vienas iš jų pasakojo, kad jis netikėjo, kad tai, ko moko Mokytojas, veikia praktikoje. Jo praktiškam protui tai skambėjo labai mistiškai, tačiau vėliau jis prisipažino suvokęs, kad jaunoji karta naudoja šiuos principus ir jie veikia.

Tęsinys kitą savaitę...

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. V dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Mokytojo Nishiyamos karate yra absoliučiai unikalus. Tai pilna sistema, pilna dėlionė. Šioje dėlionėje kiekviena smulkmena turi savo priežastį ir siejasi su kitomis dalimis, judėjimo ir kovos principais.

Mokytojas Nishiyama apsistojo ties Budo principais ir sukūrė be galo efektyvų karate, kuris priklauso nuo įgūdžių, ne nuo jėgos. Jo karate visapusiškas. Šiame karate visapusiškumas reiškia ir paprastumą. Nesuprasdamas karate visapusiškumo negali suprasti jo paprastumo ir pasiekti jame meistriškumo.

2000 m. Japonijos imperatoriaus rūmuose Hidetaka Nishiyama buvo apdovanotas „Šventų lobynų, auksinio spindulio su rosette“ („Order of the Sacred Treasure, Gold Rays with Rosette“) ordinu. Lenkijos Respublika 2001 m. apdovanojo H. Nishiyamą Karininko kryžiumi už nuopelnus.

Mokytojo Nishiyamos karate – tai karate, pagrįstas Budo principais ir tai ne mistika, kuria privalai tikėti besąlygiškai. Mūsų protėviai šiuos principus ugdė per patirtį nuožmių kovų metu. Ir šiuos principus vėl ir vėl patikrina ir patvirtina sporto mokslas įvairiais tyrimais ir išvadomis, nes jie veikia natūraliausiu žmogaus kūnui ir protui būdu.

Mokytojas Nishiyama suprato, kad mus pasiekusi karate žinių forma, buvo mums kaip variklis, padedantis geriau suprasti karate principus. Forma – tai principų simbolis. Karate principai negali būti aptarinėjami kaip, pavyzdžiui, chemijos žinios, kur visur reiškia vieną ir tą patį. Turbūt todėl jie ir buvo perduodami žodine forma. Pati forma skirta ne kopijuoti ir kartoti mechaniškai. Ji padeda mums karate suprasti giliau ir į kūną įrašyti geresnius įgūdžius. Būtent tai Mokytojas Nishiyama vadina „kūno sistema“, o sporto mokslas tai įvardina judėjimo šablonais arba moto-engramomis (motoriniais pėdsakais smegenyse). Tai lyg įrašyti gerą programą į kompiuterį.

Mokytojo Nishiyamos dojo buvo sala Los Andžele. Sala, kurioje buvo ieškoma tiesos. Ši sala buvo šalia kasdienių miesto lenktynių. Ir nereikėjo važiuoti toli į kalnus jos ieškoti. Tikras meistras laukė tavęs kasdien, tau tik reikėjo jį atpažinti ir paimti tą lobį, kurį jis siūlė.

Įžengęs į Mokytojo dojo galėjai jausti tą ypatingą atmosferą, energiją, kurios kitur nėra. Šis dojo buvo toks paprastas, kokia apskritai gali būti tokia vieta. Jis išliko toks dešimtmečiais, nepasikeitęs, lygiai taip, kaip patys karate principai. Eidamas pro šalį nė neįtartum, koks lobis čia slypi skirtingai nuo daugelio prašmatnių sporto salių ar kovos menų klubų L.A.

Tęsinys kitą savaitę...

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. IV dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Jis žinojo, kad karate kovos menas negali būti suprastas tik proto ir intelekto pagalba. Būtina sunkiai treniruotis ir tuomet stebėti, mąstyti. Treniruotės be ketinimo, krypties, supratimo tik padeda blogiems įpročiams augti ir stabdo progresą.

Mokytojas Nishiyama buvo nuoširdžiai atsidavęs karate. Per 27 metus, kuriuos jis mane mokė, kiekviena treniruotė, kiekviena diena buvo ypatinga ir pilna entuziazmo siekiant naujo, gilesnio suvokimo apie karate principus. Jis iš visos širdies mylėjo karate ir ja gyveno. Todėl kaip mokinys salėje tu visuomet jausdavai pareigą būti geriausiu, koks šiandien gali būti. Būdamas su juo tu negalėdavai pasiteisinti, kad dirbi ne iš visų jėgų. Jis buvo dvasingas žmogus, kuris mokė pavyzdžiu ir praktikavo tai, ko mokė.

Ar jis buvo reiklus? Jis tikėdavosi, kad pasirodysi salėje bet kuriuo atveju, net jei sergi ar esi traumuotas. Mokytojas Nishiyama jokiu būdu nenorėjo, kad per treniruotę tu dar labiau susižeistum. Jis sakydavo, kad visuomet yra ko pasimokyti. Jei tu sergi ir negali treniruotis pilna jėga, gali pasimokyti koncentracijos ir kaip išgauti jėgą minimaliomis pastangomis nenaudodamas išorės. Jei negali naudoti rankų, tuomet treniruok kojas. Jei negali naudoti vienos kojos, tuomet mokykis išgauti ir suvaldyti atoveiksmį viena koja. Taip pat gali nuolat ugdyti jautrumą, treniruoti vidinius kūno raumenis. Tačiau svarbiausia – visuomet turi galimybę ugdyti dvasią, kuri yra nenugalima – niekada nepasiduok. Šią tiesą jis bylojo ne tik žodžiais, o ir visu savo gyvenimu.

Jo mirtis yra didžiulė netektis karate pasauliui, palikusi tuštumą tiek mano, tiek kitų jo mokinių širdyse. Ši netektis ypač skaudi dėl to, kad mano gyvenimas buvo ir yra pašvęstas suprasti ir skleisti tai, ko šis žmogus mokė.

Tęsinys kitą savaitę...

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. II dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Mokytojas atkakliai reikalavo, kad net su naujokais kovotume labai rimtai. Jis nuolat man pabrėždavo, kad mokytis galima net iš vaiko.

Jis mane perspėjo, kodėl dauguma taip vadinamų meistrų tokie silpni palyginus juos su studentais. Tokie meistrai laikė save aukštesniais už mokinius, o taip besielgdamas tu vieną dieną prarandi sukauptą meistriškumą. Jis sakydavo: „Daryk viską, siek geriausio stovėdamas akis į akį su kiekvienu, nesvarbu kas jis bebūtų.“

Mokytojo Nishiyamos perduotos žinios tokios neįtikėtinos vien todėl, kad jis sugebėjo sujungti karate principus ir treniruočių metodus į visumą, kurios principai puikiai tiko ir kasdieniame gyvenime. Karate, kurį jis mokė, išsivystė į pilnavertę ir logišką sistemą, kurioje kiekviena idėja ar principas yra susiję tarpusavyje. Mentalinė (protinė) ir fizinė plotmė eina kartu ir jų sąveiką galima logiškai pagrįsti ir paaiškinti. Jo mokymai buvo tokie sistemingi, kad juos galime perduoti ateinančioms kartoms be praradimų. Tiesa sakant, jie gali ir toliau augti ir tapti dar geresniais, lygiai taip, kaip kad Mokytojas išaugino karate, kurį gavo iš savo mokytojų.

Daug sykių jis mums kartojo, kad tada, kai jis mokėsi pas Mokytoją Gichin Funakoshi, nebuvo daug aiškinama kaip ir ką daryti. Jei tai ir buvo daroma, Meistras kalbėdavo apie išorinius judesius. Tačiau Mokytojas Hidetaka Nishiyama perėmė karate žinias ir į jas gilinosi, jas tyrinėjo tol, kol jo karate tapo gyva išmintimi. Tik apie 2006 metus jis pajuto, kad išbaigė Budo karate mokymo sistemą, leidžiančią mokiniams tobulėti maksimaliai greitai ir efektyviai bei pritaikyti šio kovos meno principus ne tik salėje, o ir gyvenime. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jis padarė karate tobulu kovos menu. Jis žinojo begalinį šio unikalaus kovos meno gylį, o mes galime ir turime siekti mokytis ir toliau tobulėti jo žinių pagrindu. Jis dažnai primindavo man, kad kai tik pajusiu, jog žinau, su manimi bus baigta. Jis sakydavo: „Visuomet mokykis iš visko aplink. Visuomet gali surasti iš ko mokytis.“

Tęsinys kitą savaitę...

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Legenda, tikras meistras, įkvepiantis mokytojas, kilnus ir kuklus žmogus. Jis nuoširdžiai tikėjo karate kaip Budo kovos menu, taip pat tikėjo, kad toks karate padeda tapti geresniu žmogumi.

Legenda mus paliko, Mokytojas išėjo 2008 m. lapkričio 7 d., palikęs tuštumą širdyse visų, kuriuos mokė daugiau nei pusę amžiaus. Kad ir kaip liūdna bebūtų, mes esame be galo dėkingi, kad mums teko pažinti šį žmogų, dalinusį savo išmintį, žinias ir palikusį tokį neįtikėtiną bei gilų mokymą.

Mokytojas Hidetaka Nishiyama tikėjo karate kaip Budo kovos menu, tikėjo, kad Budo karate ugdo žmogaus charakterį ir padeda tapti geresniu žmogumi. Mokytojas buvo atviras mokydamas ir vystydamas karate , tačiau kartu nepalenkiamas kuomet buvo kalbama apie Budo karate grynumą. Jis tikėjo, kad mažos detalės reiškia labai daug, todėl buvo labai griežtas kuomet kalba sukosi apie smulkias technines detales, technikos pagrindus bei jos pritaikymą. Taip pat griežtai vertino kaip asmuo elgiasi ir reprezentuoja karate. Daug kartų jis kalbėjo apie žmones, kurie nemoka pagarbiai nusilenkti, parodijuodamas jų „skystą“ nusilenkimą, kitaip – nusilenkimą be intencijos. Beveik kas dieną jis primindavo apie laikyseną. Jis sakydavo, mes turime kovoti kaip samurajai, oriai ir garbingai, o ne kaip jakudzos ar gangsteriai ir tuomet imituodavo sulinkusio gangsterio laikyseną. Jis tikėjo, kad kiekviena dodžo praleista akimirka turi būti prasminga, su tikslu, padėti mums ne tik tobulinti techninius elementus, tačiau ir supratingumą, stipresnę dvasią, nuoširdumą, pagarbą kiekvienam aplinkui ir norą mokytis iš visų ir visko. Jis tikėjo, kad per Budo karate mes galime išplėsti žmogaus galimybių ribas.

Tęsinys kitą savaitę...

Karate mokytojų išmintis

Norime pasidalinti su Jumis Mokytojų išmintimi. Šį kartą paruošėme ištrauką iš interviu su Mokytoju Hidetaka Nishiyama. Malonių akimirkų skaitant.

"Pirmiausia būtina suvokti, kad mūsų karate yra be galo vertingas. Šimtus metų daugybė žmonių ieškojo tobulų technikų. Tai tęsiasi ir šiandien. Kad ir kas nutiktų, studijuokite į gylį, ne į plotį. Net jei tai viena technika, atsakingai siekite joje tobulumo. Tikslas yra išgauti kuo daugiau jėgos iš mažo judesio. Toliau reikia mokytis sunaikinti priešininką su mažu judesiu ar visai be jo. Kitas etapas - kuomet nelieka fizinio judesio, tik mintis.

Paskutiniame etape nebėra prasmės sunaikinti priešininką. Kai tik judesys prasideda, sustabdykite jį. Galiausiai ims atrodyti, kad nėra jokio judesio. Tai yra mūsų požiūris: laimėti be kovos. Tai Budo idealas. Paprastai laimi stipresnė pusė, o silpnesnis pralaimi. Tačiau Budo kontekste pralaimėti reiškia mirti. Tu negali pralaimėti. Kaip? Nekovok."

"Black Belt", 2006