2010 m. birželio 22 d.

Sėkmingas Lietuvos karate sportininkų pasirodymas Lenkijoje

Šį savaitgalį kaimyninėje Lenkijoje vyko net du aukščiausio lygio tradicinio karate sporto renginiai: suaugusiųjų tradicinio karate-do Europos taurės varžybos ir X-osios vaikų taurės varžybos.

Europos taurės varžybose teisėjauti buvo pakviestas Lietuvos tradicinio karate asociacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas Giedrius Dranevičius, o vaikų taurėje dalyvavo šie klubo „Lūšis“ jaunieji sportininkai: Domantas Pikūnas, Justas Jurgelaitis ir Hermis Dranevičius.

Europos taurės varžybos - unikalus tradicinio karate renginys. Šiose varžybose dalyvauja tik 8 geriausi Europos tradicinio karate sportininkai ir sportininkės bei 10 pasaulinės tradicinio karate federacijos (ITKF) atrinktų teisėjų. Šių varžybų sistema unikali tuo, kad visi sportininkai varžosi Kata (forma), Kumite (kova) ir Kite (spec. kompozicija) rungtyse. Gražių epizodų Europos taurės kovose netrūko. Wloclawek'o „Čempionų halėje“ virė aistros, žiūrovai mėgavosi aukščiausio lygio tradicinio karate sportininkų meistriškumu.

Šiais metais Europos taurę tarp vyrų po trijų raundų sunkios kovos iškovojo Lenkijos sportininkas Damian Stasiak (TS „Sokół” Aleksandrów Łódzki), kuris finale kovojo su savo kolega Rafał Wajda (MKS „Spartakus” Niepołomice). Tarp moterų čempionės titulą iškovojo tituluočiausia planetos sportininkė Marta Niewczas (KU AZS Uniwersytetu Rzeszowskiego), kuri kovojo irgi su savo kolege jauna, bet labai perspektyvia sportininke Małgorzata Baranowska (Lubelski KKT).

X – oji atvira Lenkijos vaikų taurė susilaukė kaip niekada didelio dalyvių skaičiaus. Šiais metais į šias prestižines varžybas susirinko per 800 dalyvių iš įvairių Europos šalių. Mūsų klubo sportininkai pasirodė puikiai: Domantas Pikūnas varžėsi su 108 konkurentais ir pateko tarp 9 – 16 vietų, Justas Jurgelaitis kovojo su 64 varžovais ir su kolegomis pasidalino 5 – 8 vietomis, o Hermis Dranevičius iškovojo čempiono titulą ir įrodė, jog savo amžiaus grupėje yra geriausias. H. Dranevičiaus amžiaus grupėje buvo 69 jaunieji karate kovotojai.

Sveikiname Europos taurės nugalėtojus ir dėkodami jauniesiems mūsų klubo karate entuziastams. Linkime kantrybės, ryžto ir nuolatos augančio meistriškumo tolimesniame karate kelyje!

Daugiau nuotraukų: www.karatedo.lt

2010 m. birželio 15 d.

"SeiDo" aukcionas Facebook socialiniame portale

Ar žinai, kad trečiadieniais po pietų "SeiDo" Facebook puslapyje vyksta aukcionas, kurio metu kiekvienas "SeiDo" fanas gali siūlyti savo kainą už "SeiDo" abonementą. Pasinaudok puikia proga įsigyti abonementą už neįtikėtiną kainą! Laukiame Jūsų rytoj!

Mes Facebook: http://www.facebook.com/centras.seido

2010 m. birželio 13 d.

Tradicinio karate egzaminai

Jau šį pirmadienį, birželio 14 d., 18:00 val. saviugdos centre "SeiDo" vyks tradicinio karate egzaminai 9,8,7 Kyu laipsniams.

Antradienį, birželio 15 d., 18:00 val. egzaminai vyks 6,5,4,3,2,1 Kyu laipsniams.

Sėkmės egzaminuose!

2010 m. birželio 10 d.

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. Paskutinė, X dalis.

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.

Aiko San man sakydavo „ne tik klausyk, ką jis sako, bet stebėk, kaip jis juda ir vok iš jo tam, kad išmoktum“. Tuo ji norėjo pasakyti du dalykus: pirmiausia, kad jis neduos tau visko taip paprastai, tau reiks iš jo mokėti pasiimti ir turi būti to vertas, norėti to; ir antra, kad ir koks sistemiškas ir logiškas jis buvo, karate jam buvo toks natūralus, kad jis darydavo dalykus, apie kuriuos net nesusimastydavo. Ir nors puikiai pasakodavo apie svarbiausias idėjas ir principus, tačiau kai kurios subtilios smulkmenos likdavo paslėptos ir turėdavai jas pamatyti ir pavogti, „turi mokėti skaityti tarp eilučių“, sakydavo ji.

Mokytojas buvo meistras pasakyti daug vos keletu žodžių. Dalykai, kuriuos jis sakydavo, visada turėjo gilią reikšmę ir pastebėjau, kad kuo daugiau treniruodavausi, tuo daugiau suprasdavau, ką reikšdavo jo išsireiškimai. Nors yra dalykų, kurie ir šiandien man yra paslaptis. Vos prieš dvi savaites (2008 m. ruduo) aš rašiau frazes, kurias nuolat girdėdavau iš Mokytojo ir surinkau 7 puslapius tokių išsireiškimų. Kiekvienas iš jų gali būti išplėstas. Šios frazės turi gilią reikšmę ir karate, ir gyvenime. Kokia išmintis panaudota tuose keliuose žodžiuose?

Dabar ir kiekvieną dieną kai treniruojuosi, Mokytojas Nishiyama ir Aiko San stovi prieš mane. Aš galvoju, kaip jie reaguotų į mano treniruotes ir mokymą, kokias sakytų pastabas ir ką jie man duotų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad galiu išlaikyti jų mokymus tokius, kokius jie perdavė man. Pirmiausia tai galiu padaryti per savo treniruotes ir tobulėjimą ir tik tada per tai, kaip žinias perima mano studentai. Mokytojas mokė per pavyzdį, jis niekada nemokė to, ko nebuvo jo patirtyje ar nebuvo taikoma jo karate. Tai didžiulė pamoka, kurią visuomet stengiuosi taikyti.

Mokytojui nepatiko žmonės, kurie filosofavo apie karate, bet nesitreniruodavo pakankamai ir negalėjo patvirtinti savo žodžių veiksmais. Jis juos vadindavo „kuchi waza“, atliekančius technikas burna (pažodžiui burnos technikomis). Jį labai liūdino, jei kas nors jo salėje nedėdavo visų pastangų pakeisti seniems įpročiams į naujus. Daugelį sykių, kai lankytojai ateidavo mokytis, jo veide matydavau, kad gali įvykti kažkas nemalonaus.

Jo laidotuvių ceremonijoje, Budistų vienuolis puikiai pasakė, kad Dharma, Mokytojo mokymai, arba gyvens per jo studentus arba bus jo studentų sunaikinti. Aš įpareigotas saugoti jo nuostabius mokymus ir išmintį ir saugoti juos gyvus. Mokytojas nebūtų norėjęs, kad jo mokymai taptų nelakstūs ir statiški ar būtų imituojami, jis džiaugtųsi matydamas juos gyvus ir evoliucionuojančius per supratimą ir atrastų principų pritaikymą. Mes turime atidžiai išsaugoti originalius principus, į kuriuos įdėta tiek darbo, aistros. Bet kai juos suprasime ir įsisavinsime, galėsime daryti su jais ką norėsime ir pritaikyti juos daugeliu būdų, leisdami pritaikydami juos kiekvienam norinčiam ir tai bus gyvas karate, neapribotas išorinių žmogaus galimybių.

Kiekviena auga ant praėjusios kartos žinių pamato, kurį sunku išlaikyti tikrą ir jo nesuinterpretuoti klaidingai.

Kai galvoju apie Mokytoją, galvoju apie teisingumą, orumą, vienovę, atsidavimą, nuostabų judesį, tyrumą ir visus gerus ir gražius dalykus gyvenime.

Tradicijas tęsiame...

Straipsnių serijos pabaiga..

2010 m. birželio 2 d.

Karate legenda. Mokytojas Hidetaka Nishiyama. IX dalis

Pagal Avi Rokah

Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.


Kaip žinoti, kad Mokytojas buvo tikras? Žmogus, kuris praktikuoja tai, ko moko ir niekada neklysta? Yra keletas būdų. Jums reikėjo matyti, kaip jis juokdavosi. Kai juokdavosi, juokdavosi visas jo kūnas. Tai visuomet būdavo tikras juokas, kaip vaiko.

Kai jis mokė, daugelis nesuprato jo anglų kalbos netgi po daugelio metų bendravimo (man tai pavyko, nes to labai norėjau). Tačiau tai nebuvo būtina. Kai jis kalbėjo, kalbėjo visas jo kūnas. Jis žinojo, ką nori pasakyti ir daugeliu atveju tai buvo geriau nei sakyti žodžiais, nes žodžiai gali būti interpretuojami ir suprasti ne taip. O kai jis kalbėjo visu kūnu būdavo labai sunku suklysti. Jis buvo žmogus, kuriame sutapo mintys, žodžiai ir veiksmai. Jis turėjo viziją, buvo aukšto intelekto ir labai gerai išlavintos intuicijos. Daugelį kartu jis sakė man dalykus, su kuriais aš iš pradžių nenorėjau sutikti, tačiau su laiku, netgi po metų, aš suprasdavau priežastis. Dažniausiai jis būdavo teisus ir matė į priekį, nesvarbu ar tai buvo karate, ar gyvenime.

Stovėti su juo akis į akį buvo magiška patirtis. Aiko San, jo sekretorė, kuri paliko mus vos prieš mėnesį prieš jam išeinant ir iš kurios aš išmokau tiek pat, kiek iš Mokytojo, drąsindavo mane stoti į sparingą su Mokytoju. Kartais po treniruotės ji pastatydavo mus kartu ir tai visuomet būdavo magiška, ypatinga patirtis. Visu pirma, kai praleisdavau smūgį, jaučiausi tarsi gavęs su kūju. Jo kūnas buvo taip gerai sujungtas į vieną visumą, jis jį taip puikiai valdė, kad galėjo sugeneruoti labai daug jėgos net mažiausiu judesiu. Atlikti technikoms jam nereikdavo pastangų ir pakako kelių colių sukurti griaunančiai jėgai. Jis labai gerai žinojo kaip iš kūno išgauti energiją be išorinio judesio.

Jo dvasia ir taimingas buvo dar įspūdingesni. Stovėti prieš jį reiškė stovėti prieš energijos sieną. Net jam judant nerasdavau kada atakuoti. Pamenu, kad atletai iš kitų šalių stebėdami mūsų sparingą niekaip negalėdavo suprasti ir patikėti, kad šis senukas visuomet mane aplenkia. Jie nuolat klausinėdavo, ar aš tai darau iš visų jėgų. Aišku, kad taip. Kiekvieną sykį ieškodavau naujų būdų ir taikydavau juos kitaip. Aš tikrai buvo už jį greitesnis kai jam buvo 75, tačiau kalba eina ne apie greitį ar jėgą, o apie suvokimą, situacijos valdymą ir žinojimą kiek reikia ir būtina judėti konkrečiu momentu. Jis gaudydavo mano intencijas, ne fizinius veiksmus. Aiko San man kartodavo, kad jis į mane smūgiuoja dar prieš mano judesį. Matydamas vis daugiau ir daugiau ką jis darydavo ėmiau vis labiau gerbti jo meistriškumą, tačiau niekada prie to taip ir nepriartėjau. Įsivaizduokite prieš save žmogų, kuris ne tik kalba apie gražias idėjas, tačiau jomis ir gyvena, jame tai pasireiškia. Kokia dovana ir privilegija turėti tokį meistrą šalia, kasdieną.

Tęsinys kitą savaitę