Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.
Žinoma, daugelyje japonų menų „ichi-go ichi-e“ („viena akimirka tik vieną kartą“) nebūtinai reiškia, kad reikia būti visą laiką tobulu. Priešingai, visuomet siekiant geriausio reikia atsiminti, kad jei pradėjai ir padarei klaidą, būk ryžtingas, atiduok viską. Mano mokytojas nuolat kartodavo: „daryk klaidas, mums jų reikia“ ir tuo pačiu iš karto pridurdavo: „jokių abejonių, atiduok viską“.
Nedarydami klaidų mes negalime įžengti į nežinomą zoną, kur nesame užtikrinti ir jei bijosime klaidų, negalėsime mokytis, negalėsime pakeisti senų įpročių.
Siekti geriausio nėra našta ar spaudimas būti tobulu visą laiką. Tai džiaugsmas ir malonumas būti visiškai sąmoningu ir atsidavusiu tam, ką darai šią akimirką.
Mano Mokytojas taip gyveno. Niekada jo nemačiau mokančio bet kaip, šiaip sau. Jis tai darydavo su atsidavimu, pasitenkinimu ir aistra, atiduodamas viską, ką gali. Todėl jo žinios niekada nesustingdavo ir turėdami tokį pavyzdį jo mokiniai negalėjo daryti kitaip, kaip tik geriausiai, kaip jie tą dieną gali daryti.
Jis nuolat spausdavo nedaryti žinomu ir patikrintu keliu, o daryti taip, kaip tiki, teisingai, vis ieškant, galvojant kaip geriau. Kitais žodžiais tariant, kartais galime pasiekti rezultatą net darydami blogais metodais, tačiau tada neaugame, neugdome savo sąmoningumo. Taip liekame prie senų įpročių ir pasikliaujame natūraliomis gamtos suteiktomis galimybėmis, kurios visada turi ribas.
Mokytojas Nishiyama buvo labai griežtas ir konkretus, kartu jautrus ir socialus, netgi labai linksmas. Pamenu, kai pirmą sykį išgirdau jį juokaujant, nebuvo juokinga. Turėjo praeiti laiko, kol supratau jo juokus.
Nors dauguma pokalbių su juo buvo apie karate, jis žinojo daug apie viską ir apie viską turėjo savo nuomonę. Aš visuomet nustebdavau, kiek daug jis žino apie politiką, ekonomiką, istoriją. Jis domėjosi daugeliu dalykų.
Jis mylėjo gerą maistą, ypač gerą kavą ir šokoladą, mėgdavo atvažiuoti į mano miesto pusę, kur visuomet tai galėjai rasti.
Tęsinys kitą savaitę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą