Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.
Mokytojo Nishiyamos karate yra absoliučiai unikalus. Tai pilna sistema, pilna dėlionė. Šioje dėlionėje kiekviena smulkmena turi savo priežastį ir siejasi su kitomis dalimis, judėjimo ir kovos principais.
Mokytojas Nishiyama apsistojo ties Budo principais ir sukūrė be galo efektyvų karate, kuris priklauso nuo įgūdžių, ne nuo jėgos. Jo karate visapusiškas. Šiame karate visapusiškumas reiškia ir paprastumą. Nesuprasdamas karate visapusiškumo negali suprasti jo paprastumo ir pasiekti jame meistriškumo.
2000 m. Japonijos imperatoriaus rūmuose Hidetaka Nishiyama buvo apdovanotas „Šventų lobynų, auksinio spindulio su rosette“ („Order of the Sacred Treasure, Gold Rays with Rosette“) ordinu. Lenkijos Respublika 2001 m. apdovanojo H. Nishiyamą Karininko kryžiumi už nuopelnus.
Mokytojo Nishiyamos karate – tai karate, pagrįstas Budo principais ir tai ne mistika, kuria privalai tikėti besąlygiškai. Mūsų protėviai šiuos principus ugdė per patirtį nuožmių kovų metu. Ir šiuos principus vėl ir vėl patikrina ir patvirtina sporto mokslas įvairiais tyrimais ir išvadomis, nes jie veikia natūraliausiu žmogaus kūnui ir protui būdu.
Mokytojas Nishiyama suprato, kad mus pasiekusi karate žinių forma, buvo mums kaip variklis, padedantis geriau suprasti karate principus. Forma – tai principų simbolis. Karate principai negali būti aptarinėjami kaip, pavyzdžiui, chemijos žinios, kur visur reiškia vieną ir tą patį. Turbūt todėl jie ir buvo perduodami žodine forma. Pati forma skirta ne kopijuoti ir kartoti mechaniškai. Ji padeda mums karate suprasti giliau ir į kūną įrašyti geresnius įgūdžius. Būtent tai Mokytojas Nishiyama vadina „kūno sistema“, o sporto mokslas tai įvardina judėjimo šablonais arba moto-engramomis (motoriniais pėdsakais smegenyse). Tai lyg įrašyti gerą programą į kompiuterį.
Mokytojo Nishiyamos dojo buvo sala Los Andžele. Sala, kurioje buvo ieškoma tiesos. Ši sala buvo šalia kasdienių miesto lenktynių. Ir nereikėjo važiuoti toli į kalnus jos ieškoti. Tikras meistras laukė tavęs kasdien, tau tik reikėjo jį atpažinti ir paimti tą lobį, kurį jis siūlė.
Įžengęs į Mokytojo dojo galėjai jausti tą ypatingą atmosferą, energiją, kurios kitur nėra. Šis dojo buvo toks paprastas, kokia apskritai gali būti tokia vieta. Jis išliko toks dešimtmečiais, nepasikeitęs, lygiai taip, kaip patys karate principai. Eidamas pro šalį nė neįtartum, koks lobis čia slypi skirtingai nuo daugelio prašmatnių sporto salių ar kovos menų klubų L.A.
Tęsinys kitą savaitę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą