Avi Rokah praleido 27 metus kaip Mokytojo Hidetakos Nishiyamos mokinys. Jis neabejotinai buvo arčiausiai jo mokymo, kurį šiandien išmintingai perduoda savo lūpomis ir judesiu.
„Ipatsu Shobu“ – vienas susidūrimas su priešininku, vienas šansas laimėti ar mirti.
Mokytojo Nishiyamos pagerbimo ceremonijoje Budistų vienuolis, apibūdindamas Mokytojo gyvenimą, panaudojo Zen sąvoką „Ichi-go, Ichi-e“ – viena akimirka tik vieną kartą.
Mokytojo gyvenime ji buvo viena iš svarbiausių.
Mano Mokytojas visuomet akcentavo rimtą nusiteikimą treniruotėje. Jis kalbėjo, kad idėja yra siekti sąmoningos ir dėmesingos technikos kiekvieną akimirką. Mokytojas negalėjo pakęsti nesąmoningumo.
Jis mums sakydavo: „visuomet galvokite apie kiekvieną techniką, lyg ji būtų paskutinė jūsų gyvenime“.
Ankščiau jis mėgdavo sakyti, kad dabartinis tavo gyvenimas priklauso nuo vakar dienos treniruočių ir todėl samurajai turėjo treniruotis labai rimtai ir atidžiai. Kadangi šiandien mokomės draugiškoje aplinkoje, turime būti ypač atidūs, jei norime išsaugoti Budo dvasią.
Sporte tu gali pralošti tašką ir jį vėl laimėti. Gali pralaimėti kovą ir laimėti kitą, tačiau Budo kalba tik apie vieną šansą. Todėl mano Mokytojas sakydavo: „visuomet daryt geriausiai kaip gali“ arba „Atiduok viską, negalvok apie kitą (techniką)“.
Ši mintis yra apie buvimą šioje akimirkoje. Taip yra todėl, kad ji nepasikartos, niekada nepavyks į ją sugrįžti. Kiekvieną kartą prieš atlikdamas technikas galvok, net jei ji kartojasi, kad tau ji nauja, kitokia ir ji neš naują patirtį. Jei nuolat laikytume šį supratimą mintyse, technikos niekada nedarytume iš įpročio. Tuomet kiekvienas mokymas tampa tikru ir sąmoningu.
Tęsinys kitą savaitę
pabandysiu :)
AtsakytiPanaikintiNelengva būti maksimalistu :) tačiau tik taip gali judėti į priekį maksimaliu greičiu.
AtsakytiPanaikintitikrai taip :)
AtsakytiPanaikinti