TAI CHI FILOSOFIJA: KINŲ IŠMINTIES PARADOKSAI
Senovės kinų mąstytojai teigė: yra didžioji pirmapradė Tuštuma (Wu czi) – absoliutus Niekas, kuriame nieko nėra, bet kartu kažkas vis dėlto yra. Kinų filosofija kupina paradoksų: šis kažkas negali būti apibrėžtas racionaliai. Išminčiai jį apibūdino kaip nebuvimo buvimą, nedaiktinį daiktą arba beformę formą. Senovės filosofas išminčius Laozi jį vadino Dao (Permainų knygoje I ching jis pavadintas tai chi (taiči)). Iš jo kilo pradinės priešybės yin ir yang – pirminis poliariškumas, iš kurio atsirado visa pasaulio įvairovė. Yin siejama su šalčiu, ėjimu vidun, ramybe, tamsa, o yang – su šiluma, judėjimu į išorę, aktyvumu, šviesa. Yang – tai Dangus, yin – Žemė; vyriškas pradas – yang, moteriškas – yin.
Nors iš prigimties yin ir yang yra priešingi, juos sieja harmoningi santykiai. Jų vienybė sudaro dinamišką visumą, kur vienas papildo kitą. Taškas, kuriame iš Wu czi ima rastis yig ir yang, vadinamas Didžiąja Riba. Tai yra tai chi (taiči) būsenos pradžia. Tokiu būdu, tai chi (taiči) nenutrūkstamas procesas, kurio tėkmę apsprendžia yin ir yang sąveika. Ši sąveika grafiškai vaizduojama plačiai žinoma diagrama, kur apskritime žaidžia balta ir juoda „žuvelės“, pereinančios viena į kitą, ir kuri irgi vadinama tai chi (taiči).
Nėra nei Pradžios, nei Pabaigos. Visata – tai nesustojantis procesas, kuris vyksta žmoguje ir kuriame pats žmogus yra. Jei kovosime su šiuos procesu ar jį ignoruojame, tai neišvengiamai susiduriame su sunkumais. Tik kai judame kartu su juo, kažkas mūsų gyvenime realiai vyksta, naujai randasi, kuriasi.
Kiekvienas žmogaus kūrybinis veiksmas yra mikrokosmogonija: ketinimas veikti yra tai chi, kylantis iš neveikimo Wu czi. Veikimas susijęs su harmoningu pasiskirstymu į yin ir yang. Baigus veikti, viskas grįžta į Wu czi būklę. Wu czi stovi už kiekvieno teisingo veiksmo. Tai vadinama „veikti neveikiant".
Straipsnį parengė: "SeiDo" taiči mokytojas Dima Kuniškis
Taiči pratybos centre "SeiDo" jau nuo lapkričio 16 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą