Verčiant iš sanskrito kalbos, joga reiškia „sujungti“ arba „sujungimas“, „sąjunga“ ir yra plačiau apibūdinamas kaip kūno galios, proto ir sielos sąjunga.
Egzistuoja daug skirtingų jogos formų. Pagrindinės jogos pakraipos yra šios: Hatha, Karma, Bhakti, Džnana, Radža, Tantra. Visos jos turi savus metodus, tačiau visų jų tikslas vienas – savirealizacija ir tobulėjimas.
Hatha joga – saulės (ha) ir mėnulio (tha) sąjunga. Tai fizinio kūno joga. Sąjungos čia siekiama per psichofizinį lavinimąsi, kuris subalansuoja saulės principus (jang) – aktyvius, dinamiškus, vyriškus aspektus – su mėnulio principais (yin) – intuityviais, subtiliais, moteriškais aspektais.
Hatha joga skirstoma į daug įvairių stilių, kurie šiek tiek skiriasi savo jogos koncepcija ir technika.
Ajengaro joga akcentuoja precizišką asanų atlikimą, daug dėmesio skiriant subtilioms detalėms. Mokymosi tempas dėl to yra lėtesnis, pozos išlaikomos ilgiau. Bikramo joga susideda iš nustatytos dvidešimt šešių asanų sekos, skirtos tinkamai visų kūno sistemų veiklai skatinti ir derinamos su Udžaji kvėpavimu. Siekiant skatinti prakaitavimą ir nešvarumų išsiskyrimą, jogos studija įkaitinama iki 100 laipsnių.
Vinijoga yra švelnių judesių terapinė joga, dažniausiai atliekama individualiai su instruktoriumi, pritaikant pozas konkrečiam asmeniui.
Šivananda joga akcentuoja dvylika pagrindinių asanų, kurios nuosekliai sudėtingėja, įtraukia kvėpavimo praktiką, mantras, meditaciją.
Integrali joga – švelni asanų praktika, taip pat dažnai įtraukianti kvėpavimo pratimus, mantras, meditavimą.
Aštanga Vinjasa joga yra dinamiška ir meditatyvi praktika. Vakariečiams ją pirmiausia pristatė Šri K. Pattabhi Jois (1915-2009), atsidavęs jogas ir sanskrito žinovas. Kaip mokė Jois, Aštanga yra Hatha jogos rūšis, kur didžiausias dėmesys skiriamas asanoms (pozoms), pranajamai (kvėpavimo kontrolei) ir vinjasai (asanų susjungimui kvėpavimu ir judesiu). Aštanga Vinjasa joga taip pat yra apibūdinama kaip „vaistas protui“, nes ji leidžia pasiekti gilią pusiausvyros ir ramybės būseną.
Aštanga Vinjasa jogą reiktų skirti nuo senesnės jogos formos, vadinamos Aštanga. Pastaroji yra 5000 metų senumo disciplina, kurios pavadinimas sanskrito kalba reiškia „aštuonių pakopų kelias“ . Pirmasis sistemingai ją aprašė išminčius Patandžalis savo klasikiniame veikale „Joga Sutra“.
Šios aštuonios pakopos, arba pagrindiniai elementai, yra šie:
- Yama – Moralės normos (požiūris į aplinką)
- Niyama – Savidisciplina (požiūris į save)
- Asana – asanų (pozų) praktika
- Pranayama – Kvėpavimo kontrolė
- Pratyahara – Pojūčių suvaldymas
- Dharma – Koncentracija
- Dhyana – Meditacija
- Samadhi – Savirealizacija, nušvitimas
Aštanga Vinjasa, nors ir yra Hatha jogos rūšis, vistik įtraukia tradicinės Aštanga jogos principus, kaip juos aprašė Patandžalis, bet čia didžiausias dėmesys sutelkiamas asanų ir pranajamos praktikai, sujungiant asanas vinjasomis. Patandžalis asaną apibūdina kaip priemonę, kurios pagalba praktikuojantysis sąmoningai išgyvena savo buvimą fizinėje plotmėje, o tada jis gali saugiai keliauti gilyn į sielos, proto, dvasios sritis, išlaikydamas protinę ir fizinę pusiausvyrą.
Aštanga Vinjasa joga skatina suvokti proto, kūno ir sielos ryšius. Tik čia praktikai skiriama 99%, o teorijai tik 1%. Savasties tyrinėjimas Aštanga Vinjasa jogos metu vyksta per kūno ryšį su kvėpavimu ir judesiu. Kai asanos praktikuojamos be šių jungiamųjų dalių, arba nesuprantant pirmųjų dviejų aštuoniapakopės jogos laiptelių, jos lieka tik fiziniais pratimais. O apjungiant kitas Aštanga jogos pakopas, asanų praktika tampa esminiu elementu savirealizacijos link.
Aštanga Vinjasa akcentuoja dinamiškos sekos svarbą. Praktika visada pradedama Saulės pasveikinimais (Surynamaskara A ir B), kuriuos seka stovimų pozu serija, pereinanti į sėdimų asanų seriją. Visos praktikos metu palaikoma nuolatinė judesių ir kvėpavimo tėkmė, sukurianti vidinę fizinę šilumą, kuri valo kūną ir skaidrina mintis. Kūno valymo efektas pasiekiamas giliu udžayi kvėpavimu (dar vadinamu „pergalingu“ kvėpavimu). Pratybų metu sąmoningai valdomas ne tik kvėpavimas, bet ir žvilgsnis, taip sustiprinant koncentraciją.
Aštanga Vinjasa joga – ne tik fizinės pratybos kūnui. Tai menas, leidžiantis sukurti naują santykį su savo kūnu. Išlavintas ir gerai valdomas kūnas veda prie platesnių gyvenimo sričių valdymo. Jogos praktika suteikia jėgų ir išlaisvina, nes fiziniai ir emociniai blokai yra išjudinami, o kelyje į savęs priėmimą nebelieka baimės. Šios judesio - meditacijos sąjungos gilesnis tikslas – nuraminti protą ir atverti širdį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą