Dėka pažangiausių mokslininkų šiandien mes turime daug informacijos kaip mūsų mintys įtakoja vandens molekules, kurios, reaguodamos į mintis, sugeba pakeisti savo struktūrą. (Filmas apie vandenį) Išvada peršasi paprasta: jei mintys gali keisti vandens struktūrą, vadinasi jos tiesiogine to žodžio prasme keičia ir mūsų fizinį kūną, nes žmogaus kūnas daugiau nei 70% sudarytas iš vandens, o žmogaus smegenyse yra apie 85 % šios unikalios substancijos. Žinant šią tiesą iš tiesų ateina suvokimas, kaip rimtai mes turime susirūpinti emocine savijauta ir generuoti tik šviesias bei pozityvias mintis. Visi fiziniai negalavimai tai tik pasekmės, mūsų neharmoningų sprendimų, įvairias baimes ir nerimą iššaukiančių minčių.Kaip karate padeda disciplinuoti protą, išlaikyti stabilias emocijas, generuoti pozityvias mintis, suvokti priežasties ir pasekmės dėsnį? Brandi kova vien tik fiziniame plane neįmanoma. Niekuomet neturime pamiršti aukščiausio karate tikslo – pergalės siekimo be kovos. Tiesiogine prasme kova gali vykti tik su pačiu savimi, daugiau, vertų kovos, priešininkų mes neturime. Studijuodami karate mes stengiamės suvokti priešininką, suprasti jo intencijas ir sustabdyti jo agresiją kol ji nepridarė niekam žalos. Kad tai galėtumėme pasiekti, turime disciplinuoti savo protą, ugdyti jo vyriškąją, stipriąją, valingąją dalį. Ši proto dalis padeda kontroliuoti minčių srautus, jų kokybę. Valingoji proto dalis valios pastangomis baimę gali transformuoti į drąsą, liūdesį į džiaugsmą, neapykantą į meilę, nes tai tos pačios rūšies reiškiniai, jie tik skiriasi savo laipsniu reiškinių poliariškumo skalėje. Gebėjimas transmutuoti (keisti) savo būsenas leidžia kovotojui išlaikyti stabilias emocijas ir ramų protą. Karate meistrai visuomet stengiasi surasti harmoniją tarp širdies balso ir proto priimamų sprendimų. Protas padeda kovotojui parengti strategiją, o intuicija „pašnibžda“ kada reikia priimti vienus ar kitus sprendimus. Kad šiuos reikalavimus galėtumėme įgyvendinti, emocijos turi būti stabilios, kaip ankstyvą, ramų vasaros rytą ramiai tyvuliuoja ežero paviršiaus vanduo. Tuomet reakcijos į priešininko veiksmus bus adekvačios ir tikslios. Visi gali paieškoti pavyzdžių savo gyvenime, kuomet „subangavus“ emocijoms buvo „priskaldyta malkų“.
Kaip karate moko pozityvaus požiūrio į visus reiškinius, kurie vyksta mūsų gyvenime? Praktikuodami karate mes nuolatos komunikuojame su oponentu. Tą patį darome ir gyvenime. Mūsų eilinė diena susideda iš komunikacijos su žmonėmis. Bendravimo metu papuolame į labai įvairias situacijas. Vienos situacijos mums būna malonios, kitos ne. Kaip taisyklė, daugiau pasimokyti mes galime iš nemalonių situacijų, nes tai puiki proga patreniruoti savo reakcijas į išorinius dirgiklius. Juk viskas gyvenime yra tik požiūris į mus supantį pasaulį. Nuo mūsų požiūrio priklauso kokius sprendimus mes priimsime vienu ar kitu atveju, o nuo mūsų sprendimų priklausys kaip toliau rutuliosis įvykių grandinė.
Studijuodami karate mes papuolame į ypatingą terpę. Čia viskas persmelkta rimtumu, susikaupimu, gilumu, nes kiekviena padaryta klaida reiškia mūsų pralaimėjimą, kuris baigiasi mirtimi. Prie visa to priešininkas, stengiasi sukurti maksimalų spaudimą, emocinį diskomfortą, sujaukti ramybę mūsų viduje taip susikurdamas palankų šansą atakai. Pakanka nors akimirkai sudvejoti ir prarasti proto ramybę, žaibo greitumu priešininko technika pasieks jus parodydama mums klaidą. Ir šioje vietoje vėl gi neturime ant ko pykti! Priešininkas čia ne prie ko, jis tik parodė, kad mes dar nesugebame nepertrūkstamai išlaikyti dėmesio koncentracijos ir stabilių emocijų dvikovos metu. Taip išlaikoma didžiulė pagarba ir dėkingumas savo oponentui, kuris padeda mums suvokti savo silpnąsias vietas. Taip karate studijų metu filosofija tampriai persipina su praktika ir leidžia efektyviai patikrinti žinias bei jų pagrindu susiformuoti tam tikrus įgūdžius – į visas gyvenimo situacijas žvelgti su pagarba ir dėkingumu, matyti ir išaukštinti tik šviesius ir pozityvius dalykus.
Kitas svarbus dėsnis, kurį labai greitai suvokiame studijuodami karate, priežasties ir pasekmės dėsnis. Nepriklausomai nuo to ar mes su juo susipažinę, ar ne, ar mes juo tikime, ar ne jis veikia ir pasireiškia mūsų gyvenime su maksimaliai tiksliu matematiniu tikslumu. Bet koks atsitiktinumas, tai tik neatpažinto priežasties – pasekmės dėsnio pavadinimas. Kas gyvenime trukdo atpažinti šį dėsnį? Laikas. Laikas, kurio net šviesiausi žmonijos protai dar niekaip nesugeba suprasti. Atstumas tarp priežasties ir pasekmės vadinamas laiko „buferiu“. Jis ir paslepia priežastis, todėl dauguma žmonių visą gyvenimą nugyvena kovodami tik su pasekmėmis, kurias jie taip sėkmingai patys susikūrė įvairiuose gyvenimo etapuose.
Karate laiko „buferis“ yra labai, labai trumpas. Nuo priešininko atakos iki kontratakos praeina ne daugiau kaip viena dešimtoji sekundės dalis! Galite turėti kokią tik norite amneziją, bet tikrai čia neturite šanso pamiršti, kodėl padarėte vieną ar kitą klaidą, kuri lėmė jūsų pralaimėjimą šioje dvikovoje. Suvokę šį dėsnį mes atsakingiau mintijame mintis, kalbėdami renkamės šviesesnius žodžius, savo veikloje stengiamės būti sąžiningi, taurūs, rūpestingi. Paprasčiausiai mes prisiimame visą atsakomybę už visus reiškinius, kurie vyksta mūsų gyvenime ir nustojame kaltinti vieni kitus.
Ramus, skaidrus ir nuščiuvęs protas, sutramdytas perdėm didelis egoizmas mūsų gyvenimą pakylėja į aukštesnius priežastingumo planus, kur mažiau chaoso, baimių, fizinių ligų ir atvirkščiai, daugiau džiaugsmo, ramybės, pasitikėjimo vienų kitais, nuoširdumo ir meilės. Tai kelias, kuriuo eina visi Šviesos Kariai!
Parengė: Giedrius Dranevičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą