Intuicija – magiškas, neapčiuopiamas žodis, mistinė sąvoka, kuria vieni tiki, gyvena su ja, kiti gi neigia, kad ji apskritai egzistuoja. Taip yra, buvo ir bus, tuo ir žavus šis pasaulis, savo įvairove. Berods Albertas Einšteinas yra pasakęs, jog vienintelis ir tikrai vertingas dalykas kuo gali remtis žmogus - Intuicija. Išanalizavę įžymių žmonių autobiografijas pastebėsite, kad daugelyje savo kertinių sprendimų jie pasikliaudavo savo vidiniu žinojimu, tyliu balsu, sklindančiu kažkur iš vidaus. Tad palikime tuos, kurie neigia intuiciją, kaip reiškinį ir apsistokime ties tais kurie ja pasikliauna, tiki ir gyvena kartu su ja.
Vieni iš tokių - karate meistrai. Tiesa, tai gal būt daugiau „profesinė“ intuicija, kuri remiasi per patirtį sukauptu pasąmoniniu žinojimu, bet iš dalies vis dėlto tai yra intuicija, tylus vidinis žinojimas, kuris pašnibžda, kada reikia atlikti vieną ar kitą techninį veiksmą. Kodėl intuicija, kodėl ne reakcija, kurią taip dažnai lavina įvairiausių sporto šakų atstovai?
Pabandykite įsigilinti ir suvokti Mokytojo Hidetakos Nishiyamos (1928 – 2008 m.) mums paliktas šias idėjas ar mintis: „Šansas yra tuomet, kol jo dar nėra.“ arba „Kuomet šansą pamatome, jau būna per vėlu.“ Ką didis Budo karate patriarchas norėjo perduoti savo mokiniams šiomis žinutėmis? Panagrinėkime tai šiek tiek plačiau. Dauguma šiuolaikinio sporto atstovų, jau naudojasi Budo išmintimi savo treniruočių metodikoje, daugelį senųjų žinių bei teorijų jau patvirtino šiuolaikinis sporto mokslas, nors žemesniame sporto pasaulio lygyje dar daugelis sportininkų bei jų trenerių klaidžioje tamsiuose koridoriuose bandydami surasti kelią į šviesą.
Ne tik dvikovėse sporto šakose reikalinga reakcija į dirgiklį. Sprinteriai reaguoja į teisėjo paleistą šūvį, formulės pilotai - į žalią šviesoforo signalą, plaukikai į teisėjo švilpuką ir tt. Žiūrint paprasta akimi tai yra lyg pati primityviausia reakcija į dirgiklį – garsą ar šviesą ir iki tam tikro meistriškumo tai yra tiesa, o patys geriausi starte pasikliauna „profesine“ intuicija, kuri jiems leidžia startuoti kartu su šūviu, o ne po jo. Taip išlošiamos šimtosios sekundės dalys, dėl kurių taip sunkiai kovoja trumpų distancijų nugalėtojai. Karate meistrai šioje vietoje žengia dar toliau, reaguodami į „teisėjo“ mintį paspausti gaiduką ir natūraliai kyla klausimas kodėl? Ar verta žengti dar giliau? Atsakymas tiesus – kito kelio paprasčiausiai neturime, o kodėl, pasistengsiu paaiškinti. Pavėluotas startas Budo kontekste reiškia pralaimėtą kovą, kurios kaina – gyvenimas, sporto kontekste tai tik pralaimėta kova, kurią dar daugelį kartų bus galima pakartoti, vis bandant išlošti.
Sportininkai siekiantys aukštų rezultatų, dažniausiai yra atrinkti iš didelės masės žmonių pagal tam tikrus, specifinius vienai ar kitai sporto šakai keliamus kriterijus – tai žmonijos talentai turintys įspūdingą sprogstamąją jėgą, reakciją, ištvermę ir kt. Tai geriausi iš geriausių žmonijos atstovų, atstovaujantys vieną ar kitą sporto discipliną. Karate pati idėja yra priešinga selekcijai. Visų pirma karate – savigynos menas. Taip susiklostė istoriškai, taip yra ir dabar, jog savigyna dažniausiai reikalinga fiziškai silpnesniems, „neprivilegijuotiems“ ar gamtos išskirtinėmis savybėmis neapdovanotiems žmonės. Tad ir panagrinėkime, kaip karate lėtesniam suteikia galimybę aplenkti greitesnį ir užkirsti kelią potencialiai priešininko griaunamajai jėgai.
Įgimta reakcija, dažnais atvejais ir yra įgimta reakcija. Ją pakeisti ar pagerinti gan sudėtinga. Viena iš labai svarbių sąlygų gerinant įgimtą reakciją – paslanki centrinė nervų sistema (CNS). Jei CNS pas žmogų nepaslanki, jokie specialūs pratimai neleis pagerinti šio parametro.
Intuicija – atvirkščiai, ji lavinama ir ją turi kiekvienas. Klausimas kitas – kiek mes ja naudojamės, tikime ir pasitikime. Tai gi grįžkime atgal - „Šansas yra kol jo dar nėra.“ Kovotojams ši tiesa labai paprasta ir aiški. Dažniausiai pamatę šansą nieko nebespėjame padaryti, nes situacija kovoje keičiasi labai žaibiškai. Pamatytas šansas – Neišnaudotas šansas. Kovoje nelieka nieko kito kaip tik pasikliauti intuicija, vidiniu žinojimu ir ryžtingai reaguoti į priešininko mintį atakuoti mus pačius.
Karate kovos tikslas – sugriauti potencialią priešininko jėgą tiek fiziniame, tiek mentaliniame planuose. Potenciali jėga, tai kur kas daugiau nei atskiri smūgiai. Apsigynus nuo vieno atakuojančio smūgio seka kitas ir taip iki to momento, kol nesugriauname priešininko potencialios jėgos. Tad karate meistrų reakcija sukoncentruota į priešininko mintį ar sprendimą atakuoti. Kodėl? Visų pirma, tai labai didelis netikėtumas ar siurprizas priešininkui, kuris paruošė planą atakai, o jūs jį sugriovėte dar mentaliniame lygmenyje, kol jis nerealizuotas. Šiuo atveju reikia mažiausiai pastangų norint neutralizuoti priešininką. Kuomet priešininko mintys materializuojasi, pavirsta normaliu fiziniu veiksmu, tuomet reikia gerokai daugiau fizinių pastangų, kad tą energiją suvaldytumėme ar nukreiptumėme prieš jį patį. Tad karate meistrų siekiamybė viena – kiek įmanoma ankstyvesnis taimingas (Kakeno Sen), paprastai tariant – tai ataka į priešininko sprendimą atakuoti. Kaip tai įmanoma?, - paklausite jūs. Atsakymas paprastas – tik pasikliaunant intuicija ir išlaikant balansą tarp tos pačios intuicijos ir proto.
Laikui bėgant karate meistrai vis labiau pasitiki intuicija ir nuo „profesinės“ intuicijos palaipsniui pereina prie kasdienių gyvenimo sprendimų, paremtų intuicija. Gyvenime kaip ir kovoje, dažnai priimdamas sprendimą nematai perspektyvos, bet žengi ryžtingai, pasikliaudamas intuicija ir durys atsiveria prieš tave, kol kiti iš tolo stebi bei vertina situaciją ir kuomet įvertinę nusprendžia žengti pro tas duris, jos jau būna užsivėrę. Iki vidinio žinojimo ir pasitikėjimo juo mus atveda klaidos. Mokytojas H. Nishiyama mums nuolatos kartodavo: „Darykite klaidas. Mums jos reikalingos.“ Tik nebijodamas klysti žmogus gali peržengti ribas, kurias pats sau ir nusibrėžia. Tai pati sunkiausia užduotis mūsų Ego, kuris nori save matyti tobulu ir neklystančiu.
Klausykite vidinio balso, pasitikėkite juo ir pamatysite kiek daug gražių dalykų atsivers prieš jūsų akis. Gyvenime, kad gautumėte patvirtinimus turime išmokti nuolatos stebėti aplinką, analizuoti ją, suvokti kas yra laikas ir kam skirtas laiko buferis. Studijuojant karate, šias žinias įmanoma pasitikrinti per šimtąsias sekundės dalis.
Giedrius Dranevičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą